UOSTAMIESČIO VALDININKŲ IR POLITIKŲ IŠVYKŲ NAUDA

Nuo Astanos iki Paryžiaus. Tokia Klaipėdos valdininkų ir politikų komandiruočių geografija. Jos uostamiesčio biudžetui per metus kainavo 38 tūkst. eurų. Savivaldybės administracijos darbuotojai išvykomis į svečias šalis lenkia tarybos narius. Jų komandiruotėms išleista triskart daugiau nei miesto politikų kelionėms į užsienį.

Po rinkimų – į keliones

27 401 euras. Tiek pernai išleista vien savivaldybės administracijos darbuotojų užsienio komandiruotėms (transporto, apgyvendinimo, ryšio ir kitoms išlaidoms).

Į 46 darbo keliones užsienyje pernai vyko 63 valdininkai.

Didžiausi keliauninkai – Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius Ričardas Zulcas, taip pat Tarptautinių ryšių, verslo plėtros ir turizmo skyriaus vedėja Eglė Deltuvaitė, jie į įvairias užsienio komandiruotes 2015 m. važiavo po 5 kartus.

Keturis kartus į užsienį darbo reikalais vyko Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas, tris kartus – Strateginio planavimo skyriaus vedėja Indrė Butenienė.

Komandiruočių maratoną valdininkai pradėjo praėjus vos trims savaitėms po naujų savivaldos rinkimų.

Dar neprisiekus naujai išrinktiems politikams, kovo 22 d. komandiruočių sezoną atidarė Kapinių priežiūros skyriaus vedėja Zina Stankienė, išsiruošusi į Vokietiją, kur vyko penkias dienas trukęs tarptautinis seminaras "Laidojimo kultūra ir kapinių valdymo bei priežiūros organizavimo ypatumai Vokietijoje".

Pagrindinė kryptis – Briuselis

Politikai savo kelionėms į užsienį startą paskelbė pernai gegužės pradžioje.

Pagal subordinaciją pirmasis į komandiruotę Belgijoje išvyko pirmąkart tiesiogiai miestiečių išrinktas meras Vytautas Grubliauskas.

Uostamiesčio vadovas per 2015 m. vyko į 12 komandiruočių, pagrindinė kryptis – Briuselis. Į Belgijos sostinę merui teko vykti 8 kartus.

V.Grubliauskas yra ES Regionų komiteto Gamtinių išteklių (NAT) komisijos narys. Todėl komiteto posėdžiuose dalyvauti privalo.

Nė viena šių miesto vadovo kelionių Klaipėdai nekainavo nė cento. Mero komandiruočių į Briuselį išlaidas dengė organizatoriai.

Parsivežė "judumo" sąvoką

Iš viso į užsienio komandiruotes Klaipėdos politikai pernai vyko 23 kartus.

Antroje vietoje tarp labiausiai keliaujančių miesto politikų – vicemeras Artūras Šulcas, kuris darbo reikalais 2015 m. viešėjo Chersone (Ukraina), Malmėje (Švedija), Bursos mieste (Turkija) ir Manheime (Vokietija).

Būtent Vokietijoje A.Šulcas ne tik dalyvavo renginiuose miestų bendradarbiavimo 100-mečiui paminėti, bet ir dalykiniuose susitikimuose, kuriuose domėjosi darnaus judumo mieste patirtimi.

Tai tarsi būtų atsakymas, iš kur Klaipėdoje netikėtai atsirado ir paplito keista "judumo" sąvoka.

Visas šias A.Šulco užsienio keliones teko dengti iš miesto biudžeto.

Sutaupė tūkstantį eurų

Nors statistiškai Klaipėdos politikai į užsienio komandiruotes važiavo po dukart per mėnesį, pačių važiuojančiųjų pavardžių sąrašas gana trumpas.

Iš 31 Klaipėdos tarybos nario, be mero ir jo pavaduotojo A.Šulco, į užsienio darbo keliones važiavo tik dar keturi politikai – vicemerė Judita Simonavičiūtė, tarybos nariai Laisvūnas Kavaliauskas, Artūras Razbadauskas ir Simonas Gentvilas.

Visos jų komandiruotės apmokėtos miesto biudžeto pinigais.

Beje, kartu su Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija į Paryžių keliavusios J.Simonavičiūtės komandiruotės išlaidas taip pat dengė miestas, kad nekiltų jokių insinuacijų, jog politikę finansuoja privačių kompanijų asociacija.

Pernykštės politikų darbo kelionės truko nuo 1 iki 5 parų.

Toliausiai, apie 4 tūkst. km, buvo nukeliavęs Klaipėdos meras V.Grubliauskas kartu su premjero Algirdo Butkevičiaus delegacija – į Kazachstano miestus Astaną ir Almatą.

Arčiausia išvyka – į už 100 km esančią Liepoją teko tenkintis A.Šulcui.

Tarp egzotiškų uostamiesčio politikų komandiruočių miestų, be Astanos ir Almatos, minėtinas Vila Nova de Gaja miestas (Portugalijoje) ir Bursa bei Mersinuas (Turkijoje.)

Politikų komandiruotės 2015-aisiais miestui kainavo 9 412 eurų, planuota išleisti 10 765 eurus.

Taigi, kiek daugiau nei tūkstantį eurų pavyko sutaupyti.

Privalo atsiskaityti komisijai

Pasak Klaipėdos tarybos sekretoriaus Modesto Vitkaus, nuo šios kadencijos pradžios sudaryta "speciali politikų komandiruočių tikslingumui nustatyti komisija", kurios anksčiau nebuvo.

"Komisija sudaryta siekiant išgryninti prioritetus ir didinti komandiruočių efektyvumą tam tikrose srityse. Nustatyti politiniai prioritetai. Vienas jų – Baltijos miestų sąjunga. Taip pat – miestai partneriai bei renginiai, kurie svarbūs Klaipėdai, – tai Europiada, "Tall Ship Races" regata", – dėstė M.Vitkus.

Panaši komandiruočių komisija sudaryta ir valdininkų išvykoms koordinuoti.

Pastarųjų kelionių tikslingumai taip pat įvertinami, o po komandiruotės savivaldybės administracijos darbuotojas turi atsiskaityti apie jos naudą.

Keliauti įpareigoja narystė?

Klaipėda priklauso 7 tarptautinėms organizacijoms, kuriose narystė miestui kasmet kainuoja apie 27 tūkst. eurų.

Esą didžioji dalis valdininkų ir politikų užsienio komandiruočių tiesiogiai susijusių su šia naryste.

Nuo 1990 m. Klaipėdos savivaldybė yra Baltijos miestų sąjungos narė.

Teigiama, kad buvimas šioje sąjungoje uostamiesčiui yra naudingas tuo, jog tarp miestų narių, kurių yra per šimtą, vyksta informacijos mainai, galima žinoti, kas ir kokius projektus vykdo, todėl esą atsiranda daugiau galimybių prie jų prisijungti.

Klaipėdos savivaldybė įsiliejusi ir į Tarptautinės aplinkos apsaugos organizacijos (KIMO) gretas.

Ši organizacija vienija prie Baltijos jūros esančių valstybių savivaldybes. Jos tikslas – spręsti Baltijos jūros ekologines problemas.

Uostamiesčio savivaldybė priklauso ir "Baltic Sail" organizacijai.

Esą šios narystės dėka į Klaipėdą užsuka vis daugiau burlaivių.

Mat šios organizacijos tikslas – skatinti jūrines tradicijas, jūrines šventes ir senovinių laivų plaukiojimą Baltijos jūroje.

Organizacija stengiasi, kad burlaiviai vis dažniau judėtų iš vieno uosto į kitą.

"Europos miestai prieš narkotikus" – tai dar viena organizacija, kurios narė yra Klaipėdos savivaldybė.

Ši organizacija vykdo narkotinių medžiagų vartojimo prevencijos programą.

Prieš septynerius metus miesto biudžete buvo numatyti 210 tūkst. litų (beveik 61 tūkst. eurų), kad savivaldybė visose organizacijose galėtų susimokėti narystės mokestį.

Šiemet šiai narystei numatyta suma pustrečio karto mažesnė.

Tačiau antra tiek tenka sumokėti už valdininkų ir politikų užsienio komandiruotes, kurios tiesiogiai susijusios su atstovavimu Klaipėdai šiose tarptautinėse organizacijose.

Savivaldybės narystės mokesčiai organizacijose

Baltijos miestų sąjunga – 2 730 eurų.

"Europos miestai prieš narkotikus" – 1 500 eurų.

"Eurocities" – 2 570 eurų.

KIMO – 1 800 eurų.

"Baltic Sail" – 5 000 eurų.

"Cruise Baltic" – 8 000 eurų.

Sveikų miestų organizacija – 5 400 eurų.