Suvešėjus gausybei žalių augalų Danė tapo panaši į džiunglių upę. Savivaldybės valdininkai procesą vadina natūraliu, tačiau gyventojams verta susirūpinti dėl gamtai daromo poveikio.

„Vanduo sušyla ir sužydi. Tai natūralus procesas, paprastai užtrunkantis vieną kitą savaitę. Upės gelbėti nereikia, ji pati išsivalo, o maurų paprastai nebelieka atvėsus orui“, – aiškino savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vedėjo pavaduotoja Rasa Povilanskienė.

Savivaldybės Miesto tvarkymo skyrius turėtų rūpintis, kad upės paviršiuje nebūtų buitinių atliekų ir šiukšlių. Pastarąjį kartą Danėje jos rinktos po Jūros šventės, bet kai kuriose vietose vaizdai vėl bado akis – chuliganų nusviestos alaus skardinės ir kitos pakuotės tiesiog įstringa mauruose.

Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto vyresnioji mokslo darbuotoja Zita Gasiūnaitė spėjo, kad Danę žalia spalva nudažė suvešėjusios plūdenos. Specialistė ramino, kad šis reiškinys nesignalizuoja apie cheminę taršą.

„Upė teka per miestą, tad joje gausu biogeninių medžiagų, kuriomis ir minta plūdenos – smulkūs trilapiai augalai. Gali būti, kad kai kuriose vietose, pavyzdžiui, ties sodais į Danę patenka blogai išvalytų fekalinių nuotekų – gyventojams turbūt tai nelabai rūpi“, – svarstė Z.Gasiūnaitė. Ji pažymėjo, kad švariuose, neužterštuose vandens telkiniuose tokio žydėjimo niekuomet nebūna.

Mokslo darbuotojos įsitikinimu, mėginimai semti suvešėjusius augalus iš upės neduotų daug naudos.

Prieš kelerius metus Palangos savivaldybė ėmėsi originalios iniciatyvos švarinti Rąžę – į kurorto upę buvo paleista žuvų, kurios minta įvairiais vandens augalais. Visgi ir apie tokius bandymus Z.Gasiūnaitė atsiliepė skeptiškai. „Reikia naikinti priežastį“, – pabrėžė pašnekovė.

Spėlioti, kada žalėsiai išnyks nuo Danės paviršiaus, Z.Gasiūnaitė nesiryžo: „Daug kas priklauso nuo oro sąlygų. Žalėsius padėtų greičiau išblaškyti vėjas“.