UŽDERĖJO KOVIDINIŲ „ALBATROSŲ“ DERLIUS

Praėję metai buvo sunkūs dėl COVID-19, tačiau buvo nemažai reikšmingų jūrinių renginių ar reiškinių.

Dalis pranešimų atmesta

Išrinkti kasmet rengiamų Klaipėdos miesto savivaldybės jūrinės kultūros apdovanojimo „Albatrosas“ nugalėtojai. Pagal konkurso sąlygas, jie bus paskelbti viešai tik apdovanojimo metu.

Tradiciškai „Albatroso“ apdovanojimai būdavo teikiami apie gegužės 20-ąją per Europos jūros dieną prie „Albatroso“ paminklo. Išimtis buvo praėję metai, kai dėl COVID-19 renginys nukeltas į rugsėjo 19-ąją, kai švenčiama Pasaulinė jūros diena.

Kol kas neaišku, kada apdovanojimai bus įteikti šiemet. Idealu būtų, jei atsirastų galimybė juos įteikti per Europos jūros dieną, kai Klaipėdoje rengiama ir laivybos sezono atidarymo šventė. Tačiau dėl COVID-19 tikimybė tai padaryti gegužę yra nedidelė. Šiemet „Albatroso“ apdovanojimai Klaipėdos miesto mero vardu anksčiau ar vėliau bus teikiami aštuntąjį kartą. Nugalėtojus tradiciškai išrenka Jūrinės kultūros koordinacinė taryba.

„Albatroso“ statulėlės skiriamos už praėjusių metų pasiekimus jūrinėje srityje. Nustebino tai, kad pernai jūrinis gyvenimas, nepaisant pandemijos, buvo aktyvus. Ir jūrinės tematikos knygos leistos, ir renginiai vyko, ir jūrinio verslo srities pasiekimai buvo įsimintini.

Ne viskas buvo vertinta Jūrinės kultūros koordinacinėje taryboje svarstant, kam šiemet teikti „Albatroso“ apdovanojimus. Dalis buvo atmesta dėl neužpildytos teikimo formos.

Nevertinti paprasti elektroniniai pranešimai apie tai, kad išleista Rimo Žaromskio knyga „Abipus kranto linijos“ apie Baltijos jūros pakrantės saugojimą nuo erozijos. Taip pat nevertintas pranešimas apie „Birių krovinių terminalo“ pasiekimus 2020 m., kai įmonė tapo Klaipėdos uosto krovos lyderė pagal krovą, pajamas, darbuotojų darbo užmokesčio vidurkį.

„Albatroso“ pretendentų rinkimas yra įspraustas į griežtus rėmus, todėl jam taikomi bent minimalūs formalumai pateikiant kandidatus.

Jūrinės iniciatyvos universitete

Šiemet vertinti penki teikimai. Du teikimai – iš Klaipėdos universiteto ir VšĮ „Klaipėdos šventės“ – buvo dėl to paties asmens – burlaivio „Brabander“ kapitono Valdemaro Vizbaro. „Klaipėdos šventės“ jautėsi jam dėkingos už 2020 m. vykusį renginį „Burių paradas“, kuriam jis vadovavo kaip kapitonas.

Klaipėdos universitetas savo burlaivio „Brabander“ kapitoną vertino plačiau – ne tik už „Burių paradą“, bet ir už dalyvavimą „Baltic Sail 2020“ regatoje, vadovavimą burlaivio „Meridianas“ plukdymui į doką ir grąžinimui atgal į nuolatinę stovėjimo vietą. Pastebėtas ir didžiulis V.Vizbaro indėlis Klaipėdoje stiprinant jūrinę kultūrą, perduodant jaunimui buriavimo tradicijas. Deja, kapitonas jau perleido burlaivio šturvalą. Šių metų vasarą planuojamas oficialus atsisveikinimas.

Už jūrinės kultūros sklaidą „Albatroso“ nominacijai buvo pateiktas ir pats Klaipėdos universitetas. Akcentuotas šio universiteto bendradarbiavimas su jūrinėmis ir uosto organizacijomis, bendrovėmis, miesto bendruomenėmis rengiant ir auginant naują jūrinę kartą.

Visus nustebinusi opera

Nuostabiu kultūros spinduliu 2020 m. rugpjūčio 1 d. tapo Richardo Vagnerio operos „Skrajojantis olandas“ pristatymas Klaipėdoje Didžiajame elinge. Taip akivaizdžiai buvo įrodyta, kad istorinėje vietoje iki tol kartais vadintoje metalo laužu, galima kurti didingą meną.

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė teigė, kad „Skrajojantis olandas“ atspindi jūrinę dvasią įvairiais parametrais. Ypač įsiminė tikro laivo kaip dekoracijos atplaukimas į žiūrovų gretas iš marių.

Operos pastatymas senajame Klaipėdos uosto įrenginyje yra fenomenalus reiškinys netgi pasauliniu lygiu. Šiemet nuo balandžio 2 d. opera pristatoma „YouTube“ platformoje „OperaVision“ ir jau sulaukė kelių dešimčių tūkstančių klausytojų dėmesio visame pasaulyje.

„Apima didžiulis pasididžiavimo jausmas, kai mūsų spektaklis taip plačiai pristatytas. Išgirdome begales susižavėjimo šūksnių, atsiliepimų apie tai, kokie laimingi yra klaipėdiečiai, kai jų mieste statomi tokie didingi pasirodymai“, – pasakojo L.Vilimienė.

Jei leis COVID-19 sąlygos, mažiausiai keturis šios operos pristatymus Didžiajame elinge rengiamasi parodyti ir šiais metais.

Ši opera nuraškė jau ne vieną apdovanojimą ir šalies mastu – „Padėkos kaukė“, „Auksiniai kryžiai“ už įsimintiną kultūrinį reiškinį, atskirų žmonių kūrybinius darbus.

Nebūtų nieko nuostabaus, jei opera „Skrajojantis olandas“ gautų ir „Albatroso“ apdovanojimą, nes įprasta kultūra (opera) labai vykusiai buvo sujungta su jūrine aplinka, laivais, uostu ir jūrine istorija.

Nuotraukos padėjo neišprotėti

Maloniai nustebino ir žinomos Klaipėdos fotomenininkės Andželos Bazyk sukurta „Facebook“ paskyra „Aš myliu Klaipėdą/I love Klaipeda“. Joje dalijamasi unikaliomis Klaipėdos, jūros, uosto nuotraukomis. Gali kilti klausimas, kas ta „Facebook“ paskyra, juk tokių Klaipėdoje yra tūkstančiai?

Ši paskyra ypatinga. Kaip teigė jos administratorė Rūta Mažonienė, pamatę nuostabias meniškas nuotraukas, net patys skeptiškiausi klaipėdiečiai pradeda didžiuotis savo miestu.

Anot R.Mažonienės, A.Bazyk su vyru Viačeslavu ko ne kasdien važiuoja prie jūros ir fotografuoja saulėtekius, saulėlydžius, įvairias detales, sukurtas kompozicijas. Daugybė nuotraukų ir iš įvairių miesto vietų, pristatančių jį kaip uostamiestį.

Paskyra „Aš myliu Klaipėdą/I love Klaipeda“ vienija ir dešimtis kitų Klaipėdos fotomenininkų. Ši paskyra turi 85 tūkstančius stebėtojų Lietuvoje ir užsienyje. Žmonės rašo, skambina iš užsienio ir tikina būtinai atvyksiantys į Klaipėdą, kai tik pasibaigs karantinas, nes iš nuotraukų ji jiems pasirodė nuostabus miestas.

R.Mažonienės vertinimu „Facebook“ paskyra „Aš myliu Klaipėdą/I love Klaipeda“ per pandemiją davė ir didžiulę psichologinę naudą – ji padėjo nuo COVID-19 užsidariusiems žmonėms neišprotėti, nes gražios nuotraukos praskaidrino gyvenimą.