Valstybės dotacijos euforijos nesukėlė | Diena.lt

VALSTYBĖS DOTACIJOS EUFORIJOS NESUKĖLĖ

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija savivaldybėms paskirstė valstybės tikslinę dotaciją ugdymui. Keturiems šių metų mėnesiams numatyta daugiau nei 210 mln. eurų, iš jų Klaipėdos miestui – beveik milijonas, tačiau jau dabar aišku, kad šios sumos iki metų pabaigos mokykloms nepakaks.

Liūto dalis – algoms

Klaipėdos miestui papildomai teko 902 tūkst. eurų. Iš viso uostamiesčio švietimo reikmėms per metus valstybė skyrė kiek daugiau nei 40 mln. eurų.

Šią valstybės dotaciją ugdymui sudaro lėšos pedagogų atlyginimams, ugdymo priemonėms pirkti, švietimo pagalbai organizuoti, IT priemonėms įsigyti ir palaikyti, kitoms ugdymo reikmėms.

Klaipėdos savivaldybės Planavimo ir analizės skyriaus vyresnioji specialistė Vida Brazienė patvirtino, kad iš papildomai skirtų 902 tūkst. eurų didžioji dalis teks mokytojų atlyginimams.

"Iš gautos sumos 889 tūkst. eurų bus skirti mokytojų darbo užmokesčiui. Praktiškai visi šie pinigai atiteks pedagogų algoms, taip pat socialiniam draudimui. Reikėtų nepamiršti, kad kai pasikeitė apmokėjimo tvarka, Klaipėdoje 113 pareigybių padidėjo mokytojų skaičius. Tad praktiškai šie pinigai yra skirti ne mokytojų algoms kelti, bet tiems naujiems etatams finansuoti", – pabrėžė V.Brazienė.

Iš gautos sumos 889 tūkst. eurų bus skirti mokytojų darbo užmokesčiui.

Prognozuoja skolas

Paprašius įvertinti mokytojų etatinio apmokėjimo antrąjį etapą, Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus atstovė, nepanorusi viešumo, tvirtino:

"Finansinė situacija yra labai liūdna. Yra didelis darbo užmokesčio trūkumas. Nepaisant šių papildomų dotacijų, prognozuojama, kad iki metų pabaigos mokykloms pritrūks apie 400 tūkst. eurų."

Pagal naująją metodiką nustatytas vienas (nekintamas) mokytojų atlyginimų koeficientas, o dauguma Klaipėdos pedagogų yra gana aukštos kvalifikacijos ir miestui tų lėšų, kurias skiria ministerija, esą nepakanka.

Jau dabar akivaizdu, kad šiuos metus didžioji dalis uostamiesčio mokyklų baigs su kreditiniais įsiskolinimais ir už gruodį negalės sumokėti atlyginimų.

Tie kreditiniai įsiskolinimai bus dengiami iš kitų metų biudžeto. Ministerija apie tai informuota, bet esą Vilniuje to girdėti nenorima.

Finansavimas neišspręstas

Klaipėdos mokyklos, sulaukusios papildomų dotacijų, esą ne itin džiaugiasi, nes mato, kad finansinė situacija metų pabaigoje bus sudėtinga.

"Pernai situacija buvo kitokia, pernai mes 8 mėnesius dirbome pagal senąjį finansavimo modelį, pagal mokinio krepšelį. Tada gaudavome pinigus už kiekvieną vaiką, o nuo pernai rugsėjo mes gauname lėšas už klasę ir už grupę", – kalbėjo V.Brazienė.

Klaipėdos mokyklos, sulaukusios papildomų dotacijų, esą ne itin džiaugiasi, nes mato, kad finansinė situacija metų pabaigoje bus sudėtinga.

Klaipėdos mokyklų vadovų asociacijos pirmininkė, H.Zudermano gimnazijos direktorė Jolita Andrijauskienė, paklausta, kaip vertina papildomas valstybės dotacijas ugdymui, buvo lakoniška: "Liūdesys."

"Iš to, ką ugdymui finansuoja valstybė, Klaipėdoje dengiama tik 85 proc. išlaidų. Savivaldybė perėmė mokytojo padėjėjo ir karjeros specialisto finansavimą. Tačiau net ir šiuo atveju Klaipėdai trūksta pinigų. Jau dabar aišku, kad absoliučiai daugumai uostamiesčio mokyklų gruodį neužteks lėšų algoms. Situacija yra įtempta. Gal kam ir smulkmena, kad mokyklai pritrūks kokių 15 tūkst. eurų. Bet faktiškai tai yra 15 žmonių atlyginimai", – teigė J.Andrijauskienė.

Anot jos, pati etatinio apmokėjimo idėja yra gera, tačiau bėda ta, kad tai nėra paremta pinigais. Ir tai – didžiausias skaudulys.

Rašyti komentarą
Komentarai (2)

pritariu LKL

man taip pat nusibodo tas verkšlenimas , kiek duoda tiek negerai . Norit, kad mokytojų atlyginimai būtų tokie, kaip Norvegijoj. Tai gal dirbkite Norvegijoje, ne Lietuvoje? Mokytojams nustatyta 36 val. savaitė, kitiems 40 val. Mokytojai atostogauja 40 d. d., kiti - 20 d. d. Tad pagal dirbtą laiką atlyginimai nėra maži. Todėl nereikėtų kelti sumaišties, kiršinti mokytojus ir trukdyti ministerijai dirbti. Sėskit prie stalo, tarkitės, siūlykit ir, manau, rasite bendrą kalbą, jeigu nesvajosite apie skandinaviškus atlyginimus.Jūsų minėti trūkumai yra ne ministerijos, o SAVIVALDYBIŲ problema. NE MINISTERIJA SKIRIA DIREKTORIUS , KURIE NESUGEBA PLANUOTI , SKAIČIUOTI , SUPRASTI NAUJĄ SISTEMĄ . O, kad sumažėjus mokinių, mažėja etatų skaičius, yra visiškai teisinga. Negali valstybė mokėti vien už tai, kad mokytojai nesugeba persikvalifikuoti. Nėra darbo mokykloje, reikia mokytis, įsigyti kitą, Tėvynei reikalingą specialybę.

LKL

Ir vėl verkšlena.Kiek valandų kiekvienas mokytojas praleidžia mokykloe(darbe)nuo to ir turi skaičiuotis atlyginimas.Namuose tikrinat mokinių sąsvinius? kodėl namuose-tikrinkit mokytojų kambaryje.Pasiruošimas pamokoms?-kiekvienas specialistas turi išmanyti savo darbą,jeigu nesugebi eik lauk.Jeigu sakykim aš dirbu vairuotoju tai prieš kiekvieną darbo dieną turiu pasiruošti ir man kas už tai papildomai mokės?NESAMONĖ,o kodėl mokytojam turi mokėti už tai,jie turi išmanyti savo darbą,nesugebi -eik mokintis.O tai dabar padirba į dieną dvi-tris valandas o kitas darbas tipo namuose,kažkoks apsurdas. Gal manęs ir nepalaikys daugelis,bet tokia mano nuomonė.

SUSIJUSIOS NAUJIENOS