Verslininkams pakanka ryžto nerti į nežinomus vandenis. Aplinkinių replikoms atsparūs žmonės tiki, kad sėkmę gali atnešti sraigių, pelių ar kiti neįprasti ūkiai.

Į pagalbą gurmanams

Klaipėdoje įsikūrusi žemės ūkio bendrovė „BV Terra“ prieš kelis mėnesius ėmėsi auginti ir veisti sraiges. Vieno hektaro plotą užimančiame voljere, kuris įrengtas miškingoje vietovėje netoli Rietavo, „ganosi“ tūkstančiai šių moliuskų. Maždaug po pusantrų metų juos tikimasi pradėti eksportuoti į užsienį – klaipėdiečių užaugintomis sraigėmis gardžiuosis prancūzai. Planuojama užmegzti kontaktus Italijoje.

„BV Terra“ direktorė Agnė Radvilavičiūtė įsitikinusi, kad apsisprendus ieškoti netradicinių veiklos krypčių buvo pataikyta į dešimtuką: „Susiklostė palanki situacija įžengti į šalių, kuriose suvartojama daug sraigių, rinką. Šiems gyvūnams gamtoje pradėjus nykti, užsienyje imtasi nustatinėti jų rinkimo kvotas, o suvartojimas nemažėja. Prancūzai, belgai jau ėmė panikuoti dėl sraigių stygiaus“.

Nors daugeliui tautiečių sraigių veisimas asocijuojasi su ypatinga egzotika, A.Radvilavičiūtė pažymėjo, kad Lietuvoje yra 120 augintojų, veikia jų asociacija.

Startas – su kuklia suma

Bendrovės „BV Terra“ investicijos pradėjus auginti sraiges neviršijo 10 tūkst. litų. Anot A.Radvilavičiūtės, norint startuoti šioje specifinėje srityje, entuziazmas ir žinios yra svarbiau nei pinigai. Pradinio kapitalo užteko įrengti voljerą, Pasvalyje įsigyti toną sraigių.

Kad apsaugotų jas nuo kaitrių saulės spindulių, darbuotojai atvilko didelių šakų, padėjo kelias medines pavėsines. Sraigės pačios pasirūpina, kad nesušaltų – įsirausia 3-4 centimetrus į žemę. Didžiausią pavojų joms kelia šernai ir kiti pasmaguriauti norintys žvėrys. Smulkias sraiges gali sulesti paukščiai. Kenkėjai neįsisuko, tad uždengti voljero neskubama.

Artimiausiuose planuose – laistymo sistemos įrengimas, ploto suskirstymas į veisimo, sraigių šėrimo zonas. Augintinės maistui neišrankios – tenkinasi tuo, ką randa pievoje.
„Efektyviai dirbti padeda ir mokslininkai. Sraigių augintojų institute Italijoje beveik 40 metų tyrinėjami šie moliuskai, kaupiamos žinios, kaip juos auginti. Klysta manantieji, kad sraigių veisimas – tinginiams skirtas užsiėmimas“, – šyptelėjo A.Radvilavičiūtė.

Grybams auginti – medžiai

Galbūt klaipėdiečiai gurmanams jau greitai galės pasiūlyti ne tik sraigių, bet ir japoniškų šitake grybų. Anot „BV Terra“ direktorės, jie primena pievagrybius, tačiau yra žymiai maistingesni.

Stebina šitake auginimo būdas – jie įskiepijami ant medžių. „Tai nėra sudėtinga, bet Lietuvoje nepopuliaru. Mano žiniomis, kol kas tėra viena šitake grybus auginanti įmonė“, – sakė A.Radvilavičiūtė.

Direktorės mintys sukasi ir apie biokurą – rapsus, žilvičius. „Jų poreikis auga, nes daugėja naujoviškų katilinių“, – tvirtino pašnekovė.

Nors tiki, kad novatoriškos idėjos versle būtinos, A.Radvilavičiūtė prisipažino, jog kartais tenka pasijusti kone balta varna. „Pasidairius po pasaulį drąsos daugiau. Kai žmonės yra užsidegę, juos būtinai aplanko sėkmė“, – samprotavo „BV Terra“ direktorė.

Pelių ūkis – vienintelis

Pagerdaujo kaime Klaipėdos rajone laboratorinius gyvūnus veisiančios bendrovės „Sinsila“ bendrasavininkis Darius Birgiola irgi neslėpė, kad teko užsigrūdinti – kreivokų žvilgsnių būta ir dabar dar pasitaiko: „Jeigu kažko neišmanai, gali pasirodyti juokinga. Dirbame išties specifinėje srityje – Baltijos šalyse nėra kitos tokios bendrovės“.
Idėja imtis neįprasto verslo kilo pasidairius užsienyje ir padirbėjus tenykščiuose gyvūnų veislynuose.

D.Birgiola išsyk atremia kartais žmonėms kylančius pasvarstymus apie tai, kas būtų, jei laboratorinės pelės arba žiurkės paspruktų: „Beveik niekas neturi nė mažiausio supratimo, kaip atrodo mūsų veislynas – įsivaizduoja, kad gyvūnai kone laisvai laksto po patalpas. Taip nėra. Turime specialias lentynas, dėžutes, girdymo, šėrimo sistemą, veislyną prižiūri keliolika žmonių“.

Gyvatyno nebėra

D.Birgiola tikino negalįs įvardinti, kiek pelių ir žiurkių knibžda po stogu, – spėjama, kad jų galėtų būti apie 10 tūkst. Beveik visi gyvūnai eksportuojami į užsienį: keliauja į laboratorijas arba tampa plėšriųjų gyvūnų – roplių ir paukščių – pietumis. Graužikų po vieną bendrovė nepardavinėja.

„Buvo tik keli atvejai, kai pasitikdami Žiurkės metus žmonės pirko šiuos gyvūnus, tikėdami, kad jie atneš laimę“, – nusijuokė pašnekovas. Pelių ir žiurkių veislynas gyvuoja jau šešerius metus. „Nesame turtingi, bet išsilaikome“, – dėstė D.Birgiola.

Bendrovė „Sinsila“ maždaug prieš pusmetį nutraukė gyvačių veisimą. Verslininkai gyvūnų parduotuvėms tiekdavo nenuodingus žvynaroplius – kukurūzinius žalčius. Vienu metu veislyne raitydavosi iki 300 gyvačių.

„Veisėme jas šešerius metus, bet nestigo sunkumų: nelengva rasti žmonių, kurie išdrįstų dirbti šioje specifinėje srityje, sudėtinga juos apmokyti, o klaidos brangiai kainuoja“, – aiškino D.Birgiola.

Problema – skerdyklos
Stručius auginančiam klaipėdiečiui Jonui Molnikui galvą skauda ne dėl darbuotojų. Ūkininko teigimu, paukščių fermą prižiūrėti nesudėtinga. Daugiausiai tenka nervintis norint stručius paskersti, nes šalies mėsininkų smulkieji verslininkai nedomina. „Esame priversti važiuoti į Lenkiją“, – apgailestavo Žemaitijos regiono stručių selekcijos centro vadovas.

J.Molniką iš vėžių išmuša ir prekybos centrų antkainiai. Už kilogramą strutienos ūkininkas prašo 65 litų, o prie lentynų jau puikuojasi dvigubai didesnės kainos.
Planavęs auginti 1-2 tūkst. stručių, dabar J.Molnikas apsiribojo ferma, kurioje laksto 200 egzotiškų gigantų.

Didžiuosius stručių augintojus, pasak ūkininko, šalyje galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Beveik visa mėsa eksportuojama į užsienį – Belgiją, Vokietiją, Prancūziją.
„Žmonės ten labai vertina kokybę, stengiasi maitintis sveikai. Pats pradėjau stručius auginti dėl paprasčiausios priežasties – paragavau ir susižavėjau“, – pasakojo J.Molnikas.

Žvėriena vilioja restoranus

Žemės ūkio bendrovė „Aglaura“ Karklėje garsėja elnių ir danielių veisimu. Pievose dabar laksto apie puspenkto šimto šių gyvūnų. Smalsautojai teiraujasi, ar galėtų įsigyti gyvų elnių arba danielių. Kol kas bendrovė šiais gyvūnais neprekiauja, bet tokį norą puoselėja.

„Aglauros“ pirmininkas Juozas Baltuonis pabrėžė, kad gyvo žvėries neparduosi pirmiausia jo nepagavęs. Pajūrio regioniniame parke įsikūręs veislynas neturi elnių gaudyklos, dar tik ketinama pradėti naudoti šautuvus su migdomaisiais.
Restoranai domisi galimybe įsigyti elnių mėsos. „Su žvėrienos perdirbėjais šiame regione yra striuka, tačiau ieškome išeičių“, – teigė J.Baltuonis.

„Aglaura“ taip pat veisia medžioklinius fazanus. Per metus jų užauginama iki tūkstančio. Anot bendrovės pirmininko, ši šaka labai sėkmingai gyvuoja. Medžiotojai perka gyvus paukščius dėžėse, vėliau juos paleidžia miške ir šaudo.
Neįprastų veislynų perspektyvas J.Baltuonis linkęs piešti šviesiomis spalvomis: „Paklausa yra, tiesiog reikia kantrybės įveikiant iškylančius sunkumus“.
Optimistė: „BV Terra“ direktorė A.Radvilavičiūtė neabejoja, kad sraigės bus labai paklausios.

Apie sraiges:

– Mokslininkai teigia, kad sraigė padeda apie 100 kiaušinėlių, iš kurių 5 proc. žūva. Vis dėlto augintojai mano, kad moliuskų mirtingumo lygis yra gerokai didesnis.

–Pasaulyje populiarios vynuoginės sraigės užauga per dvejus metus. Yra dar viena moliuskų rūšis, kuri užauga aštuoniais mėnesiais greičiau. Teigiama, kad pastarosios sraigės skanesnės, jas lengviau paruošti maistui.

– Už sparčiai augančių sraigių su kiautais kilogramą supirkėjai moka nuo 4 iki keliolikos eurų. Toks pat kiekis įprastinių sraigių kainuoja apie eurą.

– Sraigės labai maistingos. Yra teigiančių, kad penkios sraigės gali atstoti visos savaitės jautienos normą.