Žemaitijoje skleidžiasi japoniška egzotika

Mažučių kaimą Kretingos rajone garsina ambicingi užmojai. 16 hektarų ploto plynė virsta didžiausiu Europoje japonišku parku.

Viskas įmanoma

Tolimųjų Rytų rojų Žemaitijos glūdumoje ėmėsi kurti palangiškis Šarūnas Kasmauskas. Vyras tvirtino, kad pirmiausia buvo svajonė. Verslo planu ji virto vėliau.

„Norėjosi sukurti ne tik turistams patrauklų naują objektą, bet ir kažką unikalaus. Žemaitijoje viskas įmanoma“, – šypsojosi Š.Kasmauskas.

Svajonė pamažu įgyja apčiuopiamus kontūrus ir jau vilioja smalsuolius. „Užsuka vilniečių, kauniečių, svečių iš Latvijos. Neseniai buvome sulaukę būrio baikerių. Akivaizdu, kad garsas apie kuriamą parką sklinda“, – džiūgavo kuriamos poilsio oazės šeimininkas.

Kvepia sakūros

Privataus parko lankytojai jau greitai pratinsis atverti pinigines. Kol egzotikos oazė dar tik kuriama, žmonėms bus siūloma paaukoti tiek, kiek negaila.

Parke, kurį ketinama pavadinti Dainuojančių akmenų slėniu, yra į ką paganyti akis. Žiedus skleidžia japoniškos sakūros, rododendrai, kiti egzotiški augalai. Jau suformuotos dirbtinių upokšnių vagos, pasivaikščiojimo takai, stūkso iš apylinkių atgabenti milžiniški akmenys.

Parko teritorijoje zuja būrys landšafto specialistų iš Japonijos, kuriems vadovauja Mokytoju pagarbiai vadinamas Hajime Watanabe. Užsieniečiai jau triūsė praėjusių metų spalį ir lapkritį.

Nėra abejonių – prigis

Išskirtinio landšafto suformavimas, anot Š.Kasmausko, kainuos apie 6 milijonus litų. Viso projekto vertės verslininkas dar nesiryžo įvardyti.

Numatyta persodinti apie 1700 medžių, kurių aukštis sieks net iki 10 metrų. Pavėsį skleis ne tik egzotiški augalai, bet ir lietuviški beržai, ąžuolai, šermukšniai, eglės bei pušys. Žaliuos ir žydės apie 15 tūkst. krūmų. Didžioji jų dalis atkeliaus iš Tekančios saulės šalies.

Svečiai iš Japonijos neabejoja, kad investicijos lūkesčius pateisins. H.Watanabe tvirtino, kad egzotiškiems augalams lietuviškas klimatas grėsmės nekelia. „Japonijoje vienuose regionuose žiemą temperatūra siekia 14 laipsnių šilumos, kitur nukrinta iki 20 ar net 40 laipsnių. Sodai nenukenčia“, – aiškino kraštovaizdžio architektas.

Įdomiau nei Londone

H.Watanabe vadovaujama kompanija yra prisidėjusi prie japoniško sodo Monake kūrimo, dirbo kitose Europos šalyse, Australijoje.

Kraštovaizdžio architektas prisipažino, kad susižavėjęs unikalaus parko kūrimo Lietuvoje idėja atsisakė planuoto projekto Londono karališkajame parke. „Rengėme projektą, tačiau kol anglai apsisprendė, jau buvome sutarę imtis darbo čia“, – sakė H.Watanabe.

Svečias tvirtino išsyk susižavėjęs lietuvišku gamtovaizdžiu bei Š.Kasmausko entuziazmu sukurti didžiausią Europoje japonišką parką. „Tai tikras iššūkis“, – pažymėjo kraštovaizdžio architektas.

Tradicija – iš kartos į kartą

Dainuojančių akmenų slėnio sumanytojo prašymu H.Watanabe į Lietuvą pakvietė landšafto architektas Rokas Vaičius, kuris kelerius metus studijavo Tekančios saulės šalyje. „Norėjau ir savo mokinio šalį pamatyti“, – šypsojosi svečias iš egzotiškos šalies.

Pats R.Vaičius japoniškų sodų kūrimą nedvejodamas vadina menu. Jo paslaptys neretai perduodamos iš kartos į kartą. „Į Lietuvą atvykusį kraštovaizdžio architektą visų subtilybių mokė jo tėvas. Dabar H.Watanabe pėdomis seka jo sūnus. Tiesa, studijavo jis pas kitą mokytoją – kad nebūtų jokių nuolaidžiavimų. Požiūris teisingas, nes geriausias japoniškų sodų kūrimo universitetas – atkaklus triūsas“, – dėstė R.Vaičius.

Pragariškas darbas

Egzotiškų parkų kūrėjai laikosi „auksinės“ trikampio taisyklės. Japoniškuose soduose, kaip ir natūralioje gamtoje, nėra tiesiomis eilėmis susodintų medžių, upelių, tvenkinių kontūrai – žaismingi, nesuvaržyti griežtų formų.

Specifinę atmosferą sukurti padeda kruopščiai atrinkti akmenys. Darbas sunkus, tad japoniškų sodų kūrėjos moterys – tikra retenybė.

Į Š.Kasmausko valdas iš viso bus atvežta apie 25 tūkst. tonų akmenų. Anot verslininko, Lietuvoje iki šiol nieko panašaus nebuvo užsimota įgyvendinti. Į Dainuojančių akmenų slėnį pagal mainų programą turėtų atvykti Škotijos akmentašiai – užsieniečiai ties takus, ręs tvoras.

„Pragariškas darbas, tačiau idėja įkvepianti. Projektas man padarė didelį įspūdį. Lietuvai turėti tokį pačių japonų rankomis sukurtą parką – unikalus dalykas“, – sakė į Dainuojančių akmenų slėnį pasižvalgyti atvykęs ilgametis Palangos botanikos parko direktorius Antanas Sebeckas.

Rytietiškos atrakcijos

Aplinka bus sutvarkyta kitų metų vasarą. Rudenį turėtų atverti duris japoniško maisto restoranas, kurį statys patys japonai.

Į Dainuojančių akmenų slėnį vilios egzotiškų pirčių kompleksas. Š.Kasmauskas vylėsi, kad karštomis versmėmis bus galima pasimėgauti jau kitą žiemą. Suomijos kompanija turėtų pastatyti vieno aukšto viešbutį su konferencijų sale. Dainuojančių akmenų slėnyje jau dygsta poilsio nameliai. Į juos geriau įsižiūrėję smalsautojai aikteli: pasirodo, pastatų stogai – akmeniniai.

Lankytojams ištisus metus planuojama pasiūlyti įdomios veiklos – meistrai žmones mokys ikebanos, origamio, bonsų, kaligrafijos ir kitų menų. Bus galima pasiirstyti tvenkiniuose japoniškomis valtelėmis, sudalyvauti tradicinėje arbatos gėrimo ceremonijoje.

Anot Š.Kasmausko, Dainuojančių akmenų slėnyje ant kalvos pagonybės laikais stovėjo dvi piramidės, atlikusios sakralinę funkciją. „Planuojame jas atstatyti ir taip sujungti japonišką ir senąją baltišką kultūras“, – sakė verslininkas.