Nuo rugsėjo Kretingos rajono Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinė mokykla nustatė tvarką, pagal kurią mokiniai mobiliaisiais telefonais ar išmaniaisiais laikrodžiais be ypatingo poreikio negali naudotis nei per pertraukas, nei per pamokas.
„Telefonus jie gali laikyti kuprinėse, nuo ketvirtos klasės turi spinteles – gali pasidėti ten. Kai kurie jų visai nesineša, kaip susitaria su tėvais“, – aiškino direktoriaus pavaduotoja ugdymui Jurgita Galdikaitė.
Sako, tokiai su tėvais aptartai tvarkai vaikai nesipriešino. Jie įprato per pertraukas sportuoti, bendrauti, traukti įvairius žaidimus ir prie jų burtis.
„Draugas atsinešė šitą žaidimą. Iš kėdžių gali statyti – svarbu, kad tik viena kėdė liestų žemę. Kai nukrenta, žaidimas baigiasi ir reikia pradėti iš naujo“, – pasakojo moksleivė.
„Mes žaidžiame ir renkame žvaigždutes. Galime gauti prizus“, – tikino kita moksleivė.
Kas nori ramiau pabūti, išsitraukia knygą.
„Ketvirtoje klasėje jau žaidžiame šachmatais, šaškėmis. Ypač vaikai mėgsta konstruoti – prinešta konstruktorių. Puikiai apsieiname be telefonų“, – dalijosi mokytoja Irena Rašuotienė.
„Labai gerai be mobiliųjų. Ir labai lengvai juos palikome. Nebuvo sunku. Smagu, kad jų nėra – vaikai bendrauja, žaidžia, kalbasi“, – pabrėžė mokytoja Alma Daškevičienė.
„Ugdomas vaikų bendruomeniškumas, bendravimo įgūdžiai. Anksčiau vos tik nuskambėdavo skambutis – iškart visi į telefonus. Sėdi šalia, bet žiūri į ekraną“, – pastebėjo J. Galdikaitė.
Mokykla sako, kad tokių pokyčių viena nebūtų pasiekusi – labai prisidėjo iniciatyvūs tėvai.
„Diskusijų metu kilo siūlymas iš tėvų pusės paskatinti vaikus nenuliūsti dėl naujos tvarkos, o priimti ją kaip naujieną, kurią galima kūrybingai ir linksmai įgyvendinti“, – pasakojo mokyklos tarybos narys Viktoras Andrejevas.
Ir štai ką tėvai sumanė.
„Žaidime visada yra apdovanojimas – pasieki rezultatą, gauni prizą, tada motyvacija didelė. Rėmėjų reikėjo pasistengti surasti, nes į iniciatyvą daugelis žiūrėjo skeptiškai: esą nepavyks, vaikai nenorės. Bet iniciatyvinė grupė nepasidavė – rado vietinių rėmėjų, verslų, individualių asmenų“, – aiškino V. Andrejevas.
Kol kas vaikai lipdukus renka į korteles, kad galėtų pretenduoti į apdovanojimus. Moksleivė pasakojo, kad surinko 42 lipdukus – juos galima iškeisti į kamuolius, termosus ar bilietus.
„Termoso“, – į klausimą, kokio prizo labiausiai norėtų, atsakė moksleivė.
Mokytojai sako, kad lipdukai dalijami ne bet kam.
„Juos reikia užsitarnauti. Už vieną veiklą per vieną pertrauką lipduko neduodame – reikia bent 2 ar 3 pertraukų“, – paaiškino A. Daškevičienė.
Pokyčius tėvai pastebi ir namuose.
„Labiausiai matau, kad vaikas parsineša įspūdžius: šiandien žaidėme tą, šiandien kviečiausi draugus kurti, skaičiau knygą. Tie pozityvūs įspūdžiai skamba ir namuose, o ekranų mažiau ir čia“, – pasakojo V. Andrejevas.
Kadangi prie iniciatyvos prisidėjo vietiniai verslininkai ir įmonės, prizinis fondas susidarė nemažas. Aktyviausių klasių laukia ir kelionė į Jūrų muziejų.
Naujausi komentarai