Prieš kelias savaites ant Olando Kepurės skardžio kybojo ledo varvekliai, gausu sniego. Jūroje – ledas, kuriuo žmonės galėjo net keliasdešimt metrų eiti gilyn.
Dabar jūra švari, be ledo. Paplūdimys susiaurėjęs. Nuo aukščiausio pajūrio skardžio žemyn nusirito kalnai žemių, medžiai ir akmenys.
„Atrodyti gali kraupiai, bet, iš kitos pusės, tie procesai neišvengiami. Tai yra dalis skardžio formavimosi proceso. Tik šiemet dėl temperatūrų svyravimo, dėl atšiaurios žiemos, dėl daug sniego ir daug ledo šie procesai tapo labiau matomi“, – sakė Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos atstovas Karolis Rupkus.
Specialistai teigia, kad grunto uolienų nuošliaužos pavasarį yra dažnos. Tačiau šiemet jos itin agresyvios. Aukščiausia pajūrio vieta, glemždama medžius, formuoja nuošliaužas, o pats skardis neria į jūrą. Dėl to kalti gruntiniai vandenys.
„Skardyje yra daug gruntinio vandens, daug latakų, kurie teka pro skardį. Žiemą jie sušąla, o pavasarį atšyla ir tas gruntinis vanduo pamažu išplauna smėlį pro tuos latakus, esančius skardyje“, – aiškino K. Rupkus.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Gruntinis vanduo šiemet atskelia ir itin stambius skardžio uolienų gabalus. Pajūrio regioninio parko specialistai dėl Olando Kepurės skardžio sulaukia įvairių siūlymų – net betonuoti vietą ar drenuoti šaltinius.
„Tokia gamta natūrali, taip turi būti. Negi dabar kalsi kuolus, saugosi? Turbūt ne. Labai sunku apsaugoti, nes kiek jau čia lankomės, seniai būdavo, kad griūva ji“, – teigė K. Rupkus.
Dėl tokių griūčių Olando Kepurės atodanga stumiasi gilyn į žemyną. Skaičiuojama, kad kasmet – po pusmetrį.
„Kolegos mokslininkai yra paskaičiavę, kad jeigu tokiu tempu, tai iki pagrindinio kelio, atvažiuojant į Olando Kepurę, skardis slinktųsi apie 600 metų“, – sakė K. Rupkus.
Skardis, kuris driekiasi pajūriu apie du kilometrus, yra saugomas toks, koks yra. Olando Kepurės lankytojai sako, kad būtent tai juos ir žavi.
„Ant skardžio nebuvau, bet apačioje tikrai nėra baisu vaikščioti. Jis nugriuvęs, griūva, bet pajūriu galima praeiti“, – sakė pašnekovas.
Tačiau specialistai įspėja žmones būti budrius.
„Jeigu vaikštote paplūdimiu, reikėtų vaikščioti arčiau jūros pusės, palaikyti saugų atstumą nuo paties skardžio. Jeigu vaikštote viršuje – geriau vaikščioti mediniais takais. Jeigu norite pasivaikščioti miškeliu, laikytis saugaus atstumo nuo atbrailos, kad neįvyktų kokia nuošliauža“, – perspėjo K. Rupkus.
Tad čia vaikštinėjantys turėtų būti atsargūs, kad slenkančios žemės ir virstantys medžiai jų neužgriūtų ar nenusineštų žemyn.
Naujausi komentarai