ŽVEJAI KYLA PRIEŠ EUROPOS SĄJUNGĄ: RENGIASI RIMTOMS AKCIJOMS

Ne tik žvejai mėgėjai, kaip tai įvyko Lietuvoje, bet ir žvejai profesionalai rengiasi rimtoms akcijoms.

Žvejybos gelbėjimo komitetas

Liepos viduryje įsteigtas Baltijos jūros žvejybos gelbėjimo komitetas. Jį įsteigė Baltijos jūros komercinių žvejų ir verslinių žvejybos laivų savininkai.

Baltijos jūros žvejybos gelbėjimo komitetas rengia dokumentą dėl kreipimosi į Europos Teisingumo Teismą (ETT).

Dėl Baltijos jūroje uždraustos menkių žvejybos ketinama bylinėtis su Europos Komisija. Jai ketinama pateikti kaltinimą dėl jūrinių biologinių išteklių išeik-vojimo, Europos Sąjungos sutarties sulaužymo, Baltijos ekosistemos sunaikinimo ir žvejybos ekonomikos sužlugdymo.

Europos Sąjunga buvo ir yra atsakinga už jūrų biologinių išteklių išsaugojimą pagal bendrąją žuvininkystės politiką.

Įžvelgė nekontroliuojamą žvejybą

Didžiausią iniciatyvą čia rodo Lenkijos žvejai. Žvejybos įmonės savininkas Vieslavas Šklanis iš Darlovo netgi kreipėsi į Lenkijos vyriausybę, kad ši padėtų pateikti skundą ETT dėl Europos Komisijos veiksmų.

Didžiausia pretenzija yra dėl to, kad Europos Komisija iki šiol nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų užkirstas kelias nekontroliuojamai strimelių ir šprotų, kurie yra kaip žaliava žuvų pašarams gaminti, žvejybai.

Masiškai išgaudant smulkiąsias žuvis buvo sunaikinta menkių mitybos bazė, todėl jos pradėjo nykti.

„Dabartinis išteklių tvarkymo Baltijos jūroje metodas yra gėda Europos Komisijos patariamosioms įstaigoms, kurios, atsisakydamos reguliaraus maisto grandinės tyrimo, lėmė ne tik stiprų Baltijos jūros ekosistemos degradavimą, bet ir visišką žuvininkystės bankrotą visose Baltijos šalyse“, – svarsto lenkų žvejai.

Jie nurodo, kad smulkias žuvis pašarų gamybai žvejojantys danų ir švedų laivai apeina visus draudimus, o jų žvejyba esanti nekontroliuojama.

Vieni bankrutuoja, kiti kovoja

Kad masinis strimelių ir šprotų, kuriomis maitinasi menkės, išgaudymas atves prie katastrofos žvejybos sistemoje, ne kartą kalbėjo ir Lietuvos žvejai.

Nei Lietuvoje, nei Briuselyje jų niekas nesiklausė. Žvejybos verslas Lietuvoje iš esmės yra beveik bankrutavęs, išskyrus kelias bendroves.

Panašioje situacijoje atsidūrė ir lenkų žvejai. Lieka bankrotas arba bandymas išsireikalauti iš Europos Sąjungos institucijų palankesnių sąlygų.

Lenkijos žvejus palaiko šios šalies Jūrų ekonomikos ir Vidaus vandenų ministerijos Žuvininkystės departamentas.

„Ministerija, priešingai nei teigia ES pareigūnai ir mokslininkai, ilgus metus siekia tausios žvejybos Baltijos jūroje“, – tikino Lenkijos Žuvininkystės departamento vadovas Janušas Vrona. Jis net padėkojo žvejams, kad šie aktyviai siekia Europos Sąjungoje apginti savo interesus.