ŽVEJŲ UOSTELIO VAIDUOKLIAI JAU BADO AKIS

Niekur kitur nepamatysi tiek apleistų laivų, kiek jų yra Klaipėdoje, žvejų uostelyje.

Ar laukia kompensacijų?

Buvę mažieji žvejybiniai laivai virto laužynu. Ne vienas laivas šiame uostelyje ne kartą skendęs, vėl ištrauktas ir vėl pririštas prie krantinės.

Stovi niekam nereikalingi, teršia vandenis. Valstybinės institucijos juos nuskendusius aptveria bonomis, surenka teršalus, o jie stovi toliau.

Ko tų laivų savininkai laukia? Gal žvejai tikisi kompensacijų iš ES? Pusę to laivyno drąsiai galima supjaustyti į metalo laužą.

Panaudojimas: senas laivas tapo grafičių mėgėjų susibūrimų vieta. / Redakcijos archyvo nuotr.

Aplink Baltijos jūrą yra daug žvejų uostelių, bet tokio apleisto žvejų laivyno niekur daugiau nepamatysi.

Nežvejojo dešimtmetį

Svarbiausia, kad to laužyno ir likviduoti neįmanoma. Viskas šiose krantinėse keistai susipynę. Dalis to metalo laužo jau ne žvejų, o bankų – perimta už neišmokėtas paskolas.

Misija: žvejų uostelis buvo statytas kaip perspektyvi ir laivams patraukli vieta, bet virto laužynu. / Redakcijos archyvo nuotr.

Todėl dalies laivų supjaustyti net nėra teorinių galimybių. Juo labiau gauti už juos kompensacijų. Jas žadama mokėti tik už laivus, kurie bus žvejoję pastaruosius 2–3 metus. Dalis šitų vaiduoklių nežvejoję dešimtmetį ir daugiau.

Paradoksas: nereikalingi laivai šalia metalo laužo krūvų stovi dešimtmečiais, bet patys metalo laužu nevirto. / Redakcijos archyvo nuotr.

Ką su jais daryti – kol kas niekas nežino. Laivai lyg ir turi savininkus, bet jų lyg ir nėra.

Vienas laivas šiame uostelyje jau skendo gal kokius 2–3 kartus. Kai už tai jo savininką norėjo prigriebti Uosto direkcija, buvo įvelta į ilgai trukusį teisinį ginčą.

Apie Klondaiką žvejų uoste jau buvo rašoma ir prieš dešimtmetį, bet per tą laiką nedaug kas pasikeitė.

Vaiduokliška ir žvejyba

Neatsitiktinai Klaipėdos žvejų uosteliui jau suteiktas vaiduok-lių uostelio pavadinimas. Vaiduokliai ne tik laivai, bet ir Baltijos jūros žvejyba tampa vaiduokliška. Menkių žvejyba uždrausta, kitų žuvų kvotos sumažintos.

Klausimas: kas žino, ko dar galima tikėtis iš šio laivo? / Redakcijos archyvo nuotr.

Iš vaiduoklyno klaipėdiečiai juokiasi. Teko skaityti tokį atsiliepimą – „koks gražus Klaipėdos uosto portretas su tais žvejų laivais. Tai tik pradžia – kai nebebus baltarusių krovinių, taip atrodys visas uostas“.

Incidentas: vienas iš skendusių žvejų uostelio laivų. / Redakcijos archyvo nuotr.

Gili potekstė, bet jei baltarusių krovinių nebebūtų, tiesiog mažiau atplauktų į uostą laivų, nes baltarusių krovinius ne lietuviai plukdo.