Prokuratūra skundė Lygtinio paleidimo komisijos balandžio 7 dienos nutarimą, kuriuo rekomenduota taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, nes jis jau atlikęs trečdalį bausmės.

Komisijos nutarimas motyvuotas tuo, jog A. Milteniui nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir toliau stebimos jos mažėjimo tendencijos. Nuteistasis nėra baustas administracinėmis baudomis, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, buvo du kartus skatintas už aktyvų dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse.

Be kita ko, nuteistasis aktyviai įsitraukia į resocializacijos procesą, prižiūrinčių specialistų yra charakterizuojamas teigiamai, kaip mandagus, pozityvus ir veiklus. Bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis sudalyvavo daugiau nei 200 įvairaus pobūdžio veiklų, turi įgijęs aukštąjį išsilavinimą medicinos srityje, darbo istorija stabili, o atvykęs į įkalinimo įstaigą nuteistasis sutiko dirbti administracijos pasiūlytą darbą.

Komisijos manymu, A. Milteniui bus lengviau adaptuotis visuomenėje, jeigu jis toliau bausmę atlikinės neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas Lietuvos probacijos tarnybos.

Teismas konstatavo, kad formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui šiuo metu jau egzistuoja, tačiau vien tai nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui, kadangi reikalinga įvertinti ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką arba pastangas tokią riziką mažinant.

Teismas nurodė, kad didžioji dalis nustatytų apsauginių veiksnių egzistavo ir prieš padarant nusikaltimą – turėjo išsilavinimą, dirbo gydytoju, gavo pastovias pajamas, turėjo gyvenamąją vietą. Tačiau tai A. Miltenio nesulaikė nuo nusikaltimo padarymo. Teismo manymu, nuteistasis dar nėra pasiruošęs sėkmingai reintegracijai visuomenėje.

Teismas taip pat konstatavo, kad nuteistojo pataisos procesas nėra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai nepasiekti. Visuomenės interesas reikalauja, kad nusikaltęs asmuo atliktų adekvačią bausmę.

Todėl teismas padarė išvadą, jog A. Miltenis, nors ir stengiasi savo elgesį koreguoti teigiama linkme, negali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. 

Nutartis gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui.

Kaip skelbė BNS, pernai gruodį manekenės D. Didžiūnaitytės žūties bylą išnagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) joje nuteistiems Ričardui Pinikui bei A. Milteniui paliko paliko galioti pustrečių metų laisvės atėmimo bausmes. Pastarasis pripažintas kaltu dėl išžaginimo, o R. Pinikas – dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis.

Teismas taip pat nuo 6 tūkst. iki 15 tūkst. eurų padidino kompensaciją žuvusios manekenės mamai už advokato teisines paslaugas.

Modeliu dirbusi D. Didžiūnaitytė žuvo 2017 metų lapkritį Klaipėdoje, iškritusi iš viešbučio 14 aukšto. Jos kūne buvo aptikta narkotinių medžiagų, tarp jų – ir „oksiko“, dar vadinamo prievartavimo narkotiku.

Ikiteisminis tyrimas ir bylos nagrinėjimas teismuose tęsėsi septynerius metus.