Tokio sprendimo motyvas – nuteistoji jau atliko bausmę – sumokėjo nuosprendžiu skirtą 7,5 tūkst. eurų  baudą.

Trijų teisėjų kolegija nusprendė nepriimti nuteistosios ir jo advokato Gintauto Danišausko skundo atnaujinti bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.

„Baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo pagrindai nustatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 451 straipsnyje. Iš šių BPK nuostatų išplaukia, kad baudžiamosios bylos atnaujinimas dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo yra speciali išimtinė baudžiamojoje byloje priimtų nuosprendžių ir nutarčių patikrinimo procedūra, skirta akivaizdžioms baudžiamojo įstatymo taikymo klaidoms ištaisyti“, – paskelbė teisėjai Sigita Jokimaitė, Alenas Piesliakas ir Olegas Fedosiukas.

Remdamiesi Baudžiamojo proceso kodeksu, teisėjai sako, kad pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo minėtame straipsnyje numatytais pagrindais galima paduoti tik tol, kol nuteistasis baigs atlikti paskirtą bausmę arba kol baigsis laikas, kuriam atidėtas bausmės vykdymas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu I. Tamašauskienei 7,5 tūkst. eurų bauda buvo skirta 2024 m. balandžio 30 d. Nuteistoji jai paskirtą baudą sumokėjo tų metų rugsėjo 19 dieną.

„Pareiškimas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo Lietuvos Aukščiausiajame Teisme gautas 2025 m. kovo 19 d. Taigi pareiškimas paduotas nuteistajai atlikus jai paskirtą bausmę, t. y. praleidus įstatyme nustatytą terminą tokiam pareiškimui paduoti. Atsižvelgiant į tai, paduotą pareiškimą atsisakytina priimti“, – konstatavo teisėjai.

Nuteistosios advokatas Gintautas Danišauskas Eltai sakė, kad dėl tokios situacijos ketina kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT).

Po apeliacinės instancijos teismų verdiktų nuosprendžiai įsiteisėja iškart, paskelbimo dieną – laisvės atėmimo bausme nuteisti asmenys patenka į kalinimo įstaigas, o baudomis nuteisti asmenys baudas privalo sumokėti bent per kelių mėnesių terminą.

„Tokiu atveju tie, kurie sąžiningai vykdo nuosprendį, negali tikėtis teisingumo, o jeigu jie nemokėtų baudų, jas išieškotų antstoliai“, – Eltai sakė advokatas G. Danišauskas.

Advokatas į LAT kreipėsi remdamasis naujausia šio teismo praktika, atsiradusia po Jonavos mero Mindaugo Sinkevičiaus bylos. Joje konstatuota, jog kvalifikuojant valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimo veiką, padarytą didelę žalą, būtina ją sieti ir su didele turtine žala. Ši žala, pagal LAT išaiškinimą, paprastai yra viršijanti 250 MGL (12 500 eurų).

„Pareiškėja, eidama bibliotekos direktorės pareigas, iš bendradarbei paskirtos premijos paėmė 150 eurų, kas nedviprasmiškai nurodo, kad pareiškėjai aiškiai netinkamai buvo pritaikytas baudžiamasis įstatymas, konstatuojant jos tariamai padarytą didelę neturtinę žalą“, – rašė advokatas G. Danišauskas pareiškime kasaciniam teismui.

Advokatas sakė manantis, kad Apeliacinis teismas I. Tamašauskienės byloje labiau susitelkė į teisėtumo, bet ne į teisingumo aspektą.

„Teismas pripažino, kad bibliotekos direktorės pareigos atitinka valstybės tarnautojui prilyginto asmens statusą, kuris piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi gali padaryti didelę neturtinę žalą valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui.

Remiantis teisėtumu, lyg tai gal ir galima būtų formaliai kažką panašaus teigti, tačiau remiantis Konstitucija ir Teismų įstatymu – teismai vykdo teisingumą, o ne formalų teisėtumą. Sunku įsivaizduoti, kad bibliotekos darbuotoja, kad ir eidama direktorės pareigas, paimdama iš bendradarbės premijos dalį pinigų – 150 eurų, padarytų realią žalą Baudžiamojo kodekso 228 straipsnyje įtvirtintoms vertybėms“, – sakė advokatas ir teisės docentas G. Danišauskas.

Pareiškėja, eidama bibliotekos direktorės pareigas, iš bendradarbei paskirtos premijos paėmė 150 eurų.

ELTA primena, kad piktnaudžiavimu apkaltinta buvusi Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos direktorė I. Tamašauskienė dviejų teismų buvo pripažinta kalta siekiant turtinės naudos sau – moteris naudos gavo 150 eurų. Sausį LAT paliko galioti žemesnės instancijos nuosprendį, juo I. Tamašauskienei buvo skirta bauda ir iš nuteistosios Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai priteista 150 eurų žalai atlyginti.

Sausį LAT konstatavo, kad nors nagrinėjamoje byloje nustatyti nuteistosios I. Tamašauskienės atlikti veiksmai netruko ilgą laiko tarpą, nebuvo sistemingi, tačiau jų pobūdis, siekiant turtinės naudos sau (didesnių premijų paskyrimas atskiriems bibliotekos darbuotojams, įkalbant savo pavaldinę grąžinti jai paskirtos padidintos premijos dalį, taip pat surinkti ir perduoti padidintos premijos dalis iš kitų dviejų darbuotojų) patvirtina tai, kad nuteistoji aukščiau viešojo intereso iškėlė savąjį – asmeninį – interesą.

Diskusija  iškilo po LAT sprendimo M. Sinkevičiaus byloje

Teisininkai, visuomenė ėmė plačiai diskutuoti apie LAT sprendimą (palikta galioti 7 tūkst. 500 eurų bauda) I. Tamašauskienės byloje, kasaciniam teismui kovo 5 dieną paskelbus verdiktą Jonavos mero M. Sinkevičiaus byloje. LAT nutraukė „čekiukų” byloje nuteisto Jonavos mero M. Sinkevičiaus bylą. Teismas konstatavo, kad tuomečio politiko veiksmai negalėjo užtraukti baudžiamosios atsakomybės, be to, pasisavintas lėšas jis grąžino.

M. Sinkevičiaus byla susijusi su išmokomis už išlaidas, patirtas vykdant savivaldybės tarybos nario funkcijas. Prieš tai dviejų instancijų teismai konstatavo, kad ketverius metus lėšas savinęsis politikas siekė pasipelnyti ir diskreditavo savivaldybę, visus valstybės tarnautojus.

LAT konstatavo, kad M. Sinkevičiaus byloje teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nepagrįstai pripažino M. Sinkevičių kaltu ir nuteisė dėl piktnaudžiavimo, dokumentų suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu ir turto pasisavinimo. Dėl to Kauno apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo procesiniai sprendimai panaikinti ir baudžiamoji byla M. Sinkevičiui nutraukta, tai atitinka išteisinimą. Šis LAT sprendimas galutinis ir neskundžiamas.

„Piktnaudžiavimas yra tarnybinis nusižengimas, jeigu jį norime inkriminuoti, turime nustatyti visus būtinus požymius, kokie norminiai aktai pažeisti. Mes kalbame apie tai, kad asmuo, kaltinamas viešųjų ir privačių įstatymų normų pažeidimu, Valstybės tarnautojų etikos kodekso pažeidimu. Ką tai reiškia? Tai yra Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos kompetencija. Mes ir sakom, kad tai yra drausminis nusižengimas, o ne veika, kuri užtraukia baudžiamąją atsakomybę“, – per spaudos konferenciją kalbėjo viena iš M. Sinkevičiaus bylą nagrinėjusių teisėjų Gabrielė Juodkaitė-Granskienė.

ELTA primena, kad piktnaudžiavimu apkaltinta buvusi Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos direktorė I. Tamašauskienė dviejų teismų buvo pripažinta kalta siekiant turtinės naudos sau – moteris naudos gavo 150 eurų. Sausį LAT paliko galioti žemesnės instancijos nuosprendį, juo I. Tamašauskienei buvo skirta 7 tūkst. 500 eurų bauda ir iš nuteistosios Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai priteista 150 eurų žalai atlyginti.

Sausį LAT konstatavo, kad nors nagrinėjamoje byloje nustatyti nuteistosios I. Tamašauskienės atlikti veiksmai netruko ilgą laiko tarpą, nebuvo sistemingi, tačiau jų pobūdis, siekiant turtinės naudos sau (didesnių premijų paskyrimas atskiriems Bibliotekos darbuotojams, įkalbant savo pavaldinę grąžinti jai paskirtos padidintos premijos dalį, taip pat surinkti ir perduoti padidintos premijos dalis iš kitų dviejų darbuotojų) patvirtina tai, kad nuteistoji aukščiau viešojo intereso iškėlė savąjį – asmeninį – interesą.

STT ir prokuratūra surinko duomenis, kad M. Sinkevičius Jonavos rajono savivaldybės administracijai per ketverius metus pateikė 16 suklastotų išmokų avanso apyskaitų, kuriose nurodė su tarnybinių pareigų vykdymu nesusijusias mobiliojo ryšio, internetinės televizijos ir televizorių įsigijimo išlaidas (iš viso 1 487 Eur) ir šią pinigų sumą neteisėtai pasisavino.

LAT šią bylą nutraukė, o M. Sinkevičius grįžo į mero postą, o nutraukus vadinamąją „čekiukų” bylą, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) merui grąžino jo sumokėtą 12,5 tūkst. eurų baudą.

Per diskusiją Vilniaus universiteto Teisės fakultete buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas ir Vilniaus universiteto profesorius Egidijus Kūris stebėjosi, kad iš LAT nutarties dingo kaltinimas merui dėl dokumentų klastojimo.

„Teisėjas, kuris kalbėjo per spaudos konferenciją, pasakė žurnalistams, kad ši nutartis prilygsta išteisinimui. Ar aš teisingai supratau, kad nebuvo dokumentų klastojimo? Kur dingo dokumentų klastojimas? Kadangi negalima traukti pagal Baudžiamojo kodekso 228 straipsnį (piktnaudžiavimą – ELTA), tai nebuvo dokumentų klastojimo. Na, aš atsiprašau“, – stebėjosi profesorius E. Kūris.