Sukčiai ir toliau naudoja tas pačias schemas: apgauti senjorai neteko tūkstančių Pereiti į pagrindinį turinį

Sukčiai ir toliau naudoja tas pačias schemas: apgauti senjorai neteko tūkstančių

2025-06-11 10:50

Sukčiavimo mastai neslūgsta: klaipėdietis ir šilutiškė prarado daugiau nei 69 tūkst. eurų.

Sukčiai ir toliau naudoja tas pačias schemas: apgauti senjorai neteko tūkstančių
Sukčiai ir toliau naudoja tas pačias schemas: apgauti senjorai neteko tūkstančių / Asociatyvi freepik.com nuotr.

Kaip pranešė Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, birželio 10 d. apie 16.25 val. į pareigūnus kreipėsi 1956 m. gimęs vyras. Jis teigė, kad birželio 9 d. apie 18.40 val., būdamas savo namuose Klaipėdoje, prisijungė prie, kaip vėliau paaiškėjo, suklastotos VMI interneto svetainės. Įvedęs tapatybės patvirtinimo kodus, vyras netrukus pastebėjo, kad iš jo banko sąskaitos apgaulės būdu buvo nuskaičiuota net 32 168 eurai.

Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo.

Kitas sukčiavimo atvejis buvo fiksuotas Šilutės rajone. Kaip trečiadienį pranešė Policijos departamentas, antradienį, apie 10 val., į Šilutės rajono policiją kreipėsi 74 metų šilutiškė, kuri pareiškė, kad gegužės 6–9 dienomis jai skambino nepažįstami asmenys, kurie, prisistatę telekomunikacijų įmonės ir policijos darbuotojais, apgaulės būdu išviliojo 47 tūkst. eurų.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo, netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimo, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimo ar neteisėto disponavimo elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis, neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimo.

Įspėjimas gyventojams

Pastaruoju metu policija vis dažniau registruoja atvejus, kai gyventojai patiki fiktyviomis VMI ar kitų valstybinių institucijų svetainėmis, kurios iš pirmo žvilgsnio atrodo beveik identiškos oficialioms. Gyventojai raginami būti itin budrūs, tikrinti tinklapių adresus (ypač ar jie prasideda https:// ir baigiasi oficialiu domeno pavadinimu, pvz., vmi.lt), o sulaukę neaiškių laiškų ar SMS žinučių — nespausti jose esančių nuorodų.

Valstybinės institucijos niekada neprašo suvesti banko prisijungimo ar tapatybės patvirtinimo duomenų per trečiųjų šalių svetaines. Tokiais atvejais visuomet geriausia pačiam susisiekti su institucija oficialiais kontaktais ir pasitikslinti.

Sukčiavimo atveju labai svarbus greitas reagavimas. Kuo anksčiau pranešama apie įvykį, tuo didesnė tikimybė sustabdyti pinigų pervedimą ar nustatyti įtariamuosius. Gyventojai raginami būti sąmoningais ir apie bet kokius įtartinus atvejus pranešti nedelsiant.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra