Atakavo du mėnesius

Trečiadienį į Kauno gatvėje esantį policijos komisariatą atėjo moteris ir papasakojo praradusi 75 tūkst. eurų, kuriuos gavo pardavusi savo butą.

Į tikruosius pareigūnus ji kreipėsi tik po penkių dienų, kai paskutinį kartą bendravo su beveik du mėnesius kasdien ją atakavusiais apgavikais.

Viskas prasidėjo, kai spalio 2-ąją 75-erių klaipėdietei paskambino nepažįstamas asmuo. Prisistatęs telekomunikacijos bendrovės darbuotoju, jis paaiškino, kad netrukus baigsis moters sutartis.

Pakalbinę klaipėdietę lietuviškai, apgavikai toliau visus du mėnesius su ja bendravo rusiškai.

Kalbos apie sutartį dėl telekomunikacijos paslaugų greitai išseko, bet tada moteris išgirdo, kad jai būtina pabendrauti su policininkais.

Menamas pareigūnas pribloškė žinia, kad kažkas bando be moters žinios parduoti jos butą.

Toliau liejosi tikinimai, kad policijoje ir bankuose dirba korumpuoti, bendrai veikiantys nusikaltėliai, todėl su nieku kitu apie tai negalima kalbėti. Esą vienintelė išeitis išsaugoti būstą – pačiai parduoti savo butą, kad to nepadarytų svetimi.

Būtent taip moteris ir padarė. Gali būti, kad pirkėjai bei notaras, patvirtinęs sandorį, galėjo nežinoti apie tai, kad moteris nė neketino kraustytis iš savo namų.

Pati atidavė pinigus

Kaip galima suprasti, klaipėdietė atidavė gautus pinigus, o tada bendravimas su menamais policininkais nutrūko.

Ko gero, būtent tada moteris ėmė suprasti, į kokią padėtį pateko.

Pareiškime apie suktybę ji nurodė patyrusi 75 tūkst. eurų žalą.

Tyrimo ėmėsi Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai.

Jiems šios klaipėdietės išdėstyta apgavystės schema – šiemet ne pirma.

Iškoneveikė policininkus

Identiškai apgauta balandį buvo kita moteris. Tada 71-erių gyventoja prarado 56 tūkst. eurų.

Kalbėdamas apie panašius sukčiavimo atvejus Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos viršininkas Zigmas Turskis neslėpė nusivylimo.

„Informaciją apie sukčių gudrybes skelbėme ir per spaudą, ir per televiziją, bet žmonės vis tiek patiki nusikaltėliais. Susiduriame su paradoksaliais atvejais, kai bandome apsaugoti būsimą auką, kurią jau būna „pakabinę“ sukčiai, bet žmonės mūsų vis tiek neklauso“, – pasakojo Z. Turskis.

Jis prisiminė neseną atvejį, kai pagyvenęs vyras iš savo banko sąskaitos išsiėmė 40 tūkst. eurų. Banko darbuotojai įtarė, kad pinigus jis ketina perduoti sukčiams, ir apie tai pranešė policijai.

Pareigūnai susitiko su pagyvenusiu vyru, bandė paaiškinti, kad jis tapo apgavikų auka, pasakojo, kaip tai daroma.

Tačiau vyras taip įsikarščiavo, kad pradėjo rėkti ant pareigūnų. Jis vis negalėjo patikėti, kad bendrauja su tikrais, jį apsaugoti bandančiais policininkais. Esą pinigai jo ir jis gali su jais elgtis kaip tik nori.

Šią sumą jis tikrai perdavė nusikaltėliams, o netrukus pareigūnai iš banko gavo naujų žinių – tas pats vyras rezervavo dar 40 tūkst. eurų. Ir tąkart tikrųjų bankininkų ir policininkų pokalbis su šiuo žmogumi baigėsi nesėkme, jis vis tiek buvo nusiteikęs atiduoti pinigus sukčiams.

Liepė eiti pas gydytoją

Labai panašiai buvo apgauta kita moteris, kurią apsaugoti bandė nekilnojamojo turto brokerė. Pareigūnai nerado kito būdo, kaip ieškoti būsimos aukos artimųjų, kuriais ji pasitikėtų.

Dar viena sukčių auka pati apgavo tikrus policininkus.

Policininkams tapo žinoma apie apgavikų ketinimus. Jie atėjo pas vieną moterį į namus ir susitarė, kad palauks pas ją pinigų paimti ateisiančio asmens.

Tuo metu jai kažkas paskambino ir po trumpo pokalbio moteris paaiškino pareigūnams, kad turi eiti pas gydytoją. O po dienos ji pati atėjo į policiją rašyti pareiškimo dėl prarastų 15 tūkst. eurų.

Paaiškėjo, kad išvakarėse „pas gydytoją“ ji susiruošė ne atsitiktinai, taip jai liepė pasielgti telefonu kalbėjęs sukčius.

„Vienintelį dalyką prašau įsisąmoninti – kai tik telefonu kažkas pradeda įtikinėti apie kažkokias apgaules ar sunkiai suprantamus dalykus, neskubėkite. Joks notaras be buto savininko negali parduoti jo turto. Niekur nereikia bėgti, nieko nereikia pervedinėti, negalima pasitikėti telefonu su jumis bendraujančiais asmenimis. Jeigu atsitinka kažkas panašaus ir žmonės bijo pasitikėti policininkais, tegu ieško giminaičių, pažįstamų, kurie gali su jais pabendrauti ir blaiviai įvertinti situaciją“, – tikino Z. Turskis.

Pareigūnas yra susidūręs su paradoksu, kai bandydamas rusakalbę auką įtikinti, kad mūsų valstybėje policininkai ar bankų tarnautojai su klientais nekalba rusiškai, nukentėjęs asmuo nustebo – juk būtent tuo metu Z. Turskis su ja kalbėjo rusiškai.