„Būtent ta norma trukdė jai (I. Tamašauskienei – BNS) kreiptis į tą teismą (LAT – BNS), o dabar atveria kelią, kadangi mes remsimės tuo, kad Konstitucinis Teismas pripažino prieštaraujančia Konstitucijai, lygiateisiškumo principui. Iš karto kreipsimės į Aukščiausiąjį Teismą“, – ketvirtadienį BNS sakė teisininkas.
Taip jis komentavo ketvirtadienio KT nutarimą, kad Konstitucijai prieštarauja Baudžiamojo proceso kodekso nuostata, jog asmuo kreiptis dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo esant tam tikriems pagrindams gali tik kol nėra atlikęs bausmės, šiuo atveju – sumokėjęs baudos, o sumokėjus baudą, iškart šią teisę praranda.
KT teigimu, įstatymų leidėjas privalo sudaryti vienodas galimybes asmenims, kuriems paskirta baudos bausmė, pasinaudoti teise paduoti pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo.
Pasak G. Danišausko, antstoliai spaudė jo klientę sumokėti teismo skirtą baudą – 7,5 tūkst. eurų, ir būtent dėl sumokėtos baudos LAT atsisakė priimti jos prašymą atnaujinti bylą.
Advokato teigimu, KT pripažinus minėtą nuostatą prieštaraujančia Konstitucijai ir nustojus jai galioti, nebeliks kliūčių vėl prašyti LAT atnaujinti I. Tamašauskienės bylą dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.
„Kadangi pripažinta, kad šitai prieštarauja Konstitucijai, vadinasi, turi teisę kreiptis. Mes, aišku, kreipsimės. Gal Aukščiausiasis Teismas savaip ką norės vėl interpretuos. Gal taip ir bus, bet tikrai dabar atveria kelią, kad ji gali kreiptis“, – tvirtino advokatas.
Jis siekia, kad I. Tamašauskienei būtų pritaikyta administracinė, o ne baudžiamoji atsakomybė.
G. Danišauskas įsitikinęs, kad LAT pats ir turėjo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl minėtos Baudžiamojo proceso kodekso normos atitikimo pagrindiniam šalies įstatymui.
„Pagal viską, tai ponia tikrai neturėjo ieškoti manęs, advokato, kreiptis į Konstitucinį Teismą. Tą dalyką buvo kompetentingas išspręsti Aukščiausiasis Teismas. Pirmiausia, kasacijos metu, kai atmetė jos kasaciją, kur aiškiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, turėjo tuomet, o jau tada, kai aš kreipiausi, kai ponia mane surado, tai tada jis turėjo jos nevarginti, o pats turėjo kreiptis į Konstitucinį Teismą, ar tas minėtas Baudžiamojo proceso įstatymas neprieštarauja Konstitucijai, ar ne“, – sakė advokatas.
BNS rašė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pernai sausį buvusiai Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos direktorei paliko galioti apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo už piktnaudžiavimą skirta 7 500 eurų bauda.
Moteris pripažinta kalta dėl piktnaudžiavimo tarnyba, siekiant turtinės naudos sau. Pirmosios instancijos teismas I. Tamašauskienę dėl kaltinimo piktnaudžiavus tarnyba buvo išteisinęs, o apeliacinės instancijos teismas nuteisė.
Byloje nustatyta, kad nuteistoji, būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – viešosios bibliotekos direktorė – ir neturėdama teisinės galimybės savo, kaip įstaigos vadovės, įsakymu paskirti sau premijos, įkalbėjo jai pavaldžią vieno bibliotekos padalinio vadovę perduoti dalį jai numatytos paskirti premijos, taip pat surinkti ir perduoti dalis numatytų paskirti premijų iš vyriausiosios bibliotekininkės bei vyriausiosios buhalterės.
I. Tamašauskienė kreipėsi į LAT, prašydama atnaujinti baudžiamąją bylą dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo nutartyje, tačiau teismas jos pareiškimo nepriėmė, motyvuodamas, kad ji jau yra sumokėjusi skirtą baudą, o tai reiškia, kad pareiškimas paduotas atlikus bausmę.
Dėl to moteris su individualiu skundu kreipėsi į Konstitucinį Teismą.
Naujausi komentarai