Kaip penktadienį pranešė prokuratūra, V. Titovui pateikti kaltinimai dėl mirusiojo atminimo paniekinimo, kurstymo prieš tam tikrą žmonių grupę ir viešo pritarimo SSRS nusikaltimams ar jų neigimo.

Atliekant ikiteisminį tyrimą analizuota ir vertinta apie 800 gigabaitų skaitmeninės informacijos, paimtos iš įtariamojo per kratą ir surinktos iš viešai prieinamų šaltinių.

Pasak prokuratūros, vien buvusio Klaipėdos miesto tarybos nario pasisakymų viešojoje erdvėje analizė sudaro 76 lapus. Atliktos ekspertizės ir analizės, gauti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, Ypatingojo archyvo, istorikų vertinimai. Dalis tyrimui svarbios informacijos iš V. Titovo paimtų skaitmeninių laikmenų buvo ištrinta, tačiau ją atkūrė Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus specialistai.

Sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą priimtas pernai liepos 23-iąją, kai viešojoje erdvėje pasirodė informacija, jog tuometinis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys V. Titovas diskusijoje dėl partizanų vado A. Ramanausko-Vanago atminimo įamžinimo viešai pareiškė, kad partizanų vado iniciatyva buvo nužudyti 8 tūkst. piliečių ir vaikų, o pats A. Ramanauskas-Vanagas asmeniškai skelbdavo mirties nuosprendžius. Šią informaciją politikas taip pat publikavo socialiniame tinkle.

Įvertinus tiriamos veikos rezonansinį pobūdį bei siekiant išvengti galimo tyrimo politizavimo bei užtikrinti maksimalų jo objektyvumą bei išsamumą, ikiteisminį tyrimą buvo pavesta atlikti ne ikiteisminio tyrimo įstaigai, o prokurorui. Jį atliko Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras Simonas Genys.

Byla su kaltinamuoju aktu perduota į Klaipėdos apylinkės teismą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra paskelbęs, kad savo pasisakymais V. Titovas sulaužė tarybos nario priesaiką. Nesulaukęs balsavimo dėl apkaltos jis atsistatydino iš Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos.

V. Titovas teigia, kad pasisakydamas apie A. Ramanauską-Vanagą rėmėsi sovietų teismo sprendimu, tačiau istorikai pabrėžia, kad tai buvo politinė sufabrikuota byla, tiriant partizanų veiklą negalima remtis vien jų budelių, KGB, bylomis.

Nepriklausomoje Lietuvoje teismas reabilitavo partizanų vadą, po mirties jam suteikti aukščiausi valstybės apdovanojimai.