ŽIAURIAI SUMUŠTOS JURBARKIETĖS BYLA: PROKURORAS ABEJOJA SKRIAUDĖJO NUOŠIRDUMU, SKIRTA EKSPERTIZĖ

Klaipėdos apygardos teismas, kuriame iš naujo atversta žiauriai sumuštos ir mėgintos išžaginti jurbarkietės byla, jos skriaudėjui paskyrė psichiatrijos-psichologijos ekspertizę, nes prokuratūra įtaria, kad nuteistas jurbarkiškis nėra nuoširdus kalbėdamas apie savo atminties sutrikimus.

Portalo kauno.diena.lt žurnalistų kalbintas kaltinimą byloje palaikantis Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Aurelijus Stanislovaitis pabrėžė, kad minėta ekspertizė šioje byloje nėra paskirta jurbarkietės skriaudėjo pakaltinamumui ar nepakaltinamumui nustatyti.

Suabejojo nuoširdumu

„Apeliaciniuose skunduose aš bei nukentėjusieji įrodinėjame ir tai, kad teismas jo prisipažinimą bei nuoširdų gailėjimąsi nepagrįstai pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes tokių faktų, kad jis nuoširdžiai gailisi, nėra. Mes įrodinėjame, kad jis gailisi formaliai – galbūt siekdamas savų tikslų, o ne atkuriamojo teisingumo – pirmiausia tenkinti nukentėjusiosios interesus. Tai susiję ir su žalos atlyginimu. Ir todėl sakome: „Naikinkime šitą atsakomybę lengvinančią aplinkybę“, o jos nebuvimas visų kitų aplinkybių kontekste, įrodytų, kad paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas nėra teisingas, tada reikėtų naikinti ir jį“, – detalizavo vyriausiojo prokuroro pavaduotojas.

Pasak A. Stanislovaičio, dar ikiteisminio tyrimo metu, tris mėnesius jurbarkietės skriaudėjas tylėjo ir tik tada, kai buvo surinkti visi įrodymai, prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką. Vaikinas argumentavo, kad tris mėnesius tylėjo, nes po lemtingo įvykio jis neatsiminė incidento aplinkybių.

„Mano tikslas – patikrinti, ar jo psichika buvo paveikta, ir ar dėl to sutriko atminties procesai. Tai – ne teisiniai klausimai – tam reikia specialių žinių, dėl to ir prašiau paskirti teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizę, kad specialistai patikrintų tą laikotarpį, peržiūrėtų medicininius dokumentus, kur jis buvo kreipęsis. Įvertintų galimus traumuojančius veiksnius, įtakas ir padėtų mums išsiaiškinti, ar yra medicininiai kriterijai vadinamajai dalinei amnezijai, ar nėra“, – paaiškino vyriausiojo prokuroro pavaduotojas.

Noro kol kas nepareiškė

Iki Klaipėdos apygardos teismui šią bylą atverčiant iš naujo, jurbarkietės skriaudėjas buvo apklaustas daug kartų. O dabartiniame nagrinėjime, A. Stanislovaičio teigimu, nėra gautas nei nuteistojo gynėjo, nei paties nuteistojo prašymas duoti parodymus.

„Ir šis – ekspertinio tyrimo klausimas yra susijęs su jo (nuteisto vaikino – aut. past.) dabartine pozicija. Jei jo pozicija yra pasikeitusi, ir jis pripažintų, kad aplinkybes nutylėjo ne dėl atminties spragų, o dėl kitų aplinkybių – nenoro pasakyti, gėdos – motyvų gali būti visokių, tai nereikėtų ekspertinio tyrimo. Bet jie (advokatas ir nuteistasis – aut past.) nepareiškė noro teikti paaiškinimų, duoti parodymų“, – kalbėjo vyriausiojo prokuroro pavaduotojas.

Jis pridūrė, ar nuteistasis pateiks kažkokius paaiškinimus – galbūt kitokius nei teikė iki šiol, reikėtų klausti jo paties arba jam atstovaujančio gynėjo. Priverstinai apklausti nuteistojo teismas negali.

Byloje šiuo metu paskelbta pertrauka, posėdžiai nevyks, kol teismo nepasieks ekspertizės išvados, BNS informavo Klaipėdos apygardos teismo atstovė Dovilė Saulėnienė.

Atvertė iš naujo

Bylą Klaipėdos apygardos teismas nagrinėja gegužę Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT) nusprendus ją grąžinti.

Toks sprendimas priimtas LAT argumentuojant, kad byloje buvo nepagrįstai taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas, o jo pagrindu nepagrįstai sutrumpinta ir nuteistajam skirta bausmė.

Anot LAT, sutrumpintą bausmę sąlygojo ir nuteistojo vaikino prisipažinimas, tačiau jis prieštaravo tiek jo paties per ikiteisminį tyrimą duotiems parodymams, tiek visiems kitiems byloje surinktiems įrodymams.

Tauragės apylinkės teismas šioje rezonansinėje byloje vaikinui iš Jurbarko buvo paskyręs galutinę trejų metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant trejiems metams.

Apeliacine tvarka bylą nagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas nuteistajam papildomai skyrė įpareigojimą – vienus metus dalyvauti elgesio pataisos programoje bei dvigubai padidino nukentėjusiajai priteistą neturtinės žalos sumą.

Šiuos nuosprendžius Aukščiausiajam Teismui apskundė tiek prokuroras, tiek nukentėjusieji. Prokuroras siekė, kad būtų panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, o nukentėjusieji prašė, kad arba byla būtų grąžinta nagrinėti iš naujo, arba vaikinui būtų skirta reali šešerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Ikiteisminis tyrimas dėl smurto prieš nepilnametę kaimo turizmo sodyboje Tauragės rajone buvo pradėtas 2019 metų gegužę. Ją sumušęs ir mėginęs išžaginti vaikinas per įvykį buvo neblaivus.

Byla visose instancijose teismų buvo nagrinėjama neviešai.