Neteisinga būtų teigti, kad jaunimas dabar visiškai nebeskaito knygų. Gal popierinė literatūra tarp jaunų žmonių išties yra mažiau populiari, tačiau juk yra daugybė kitų būdų gauti žinių. Mes, jaunoji karta, turime internetą, kuris suteikia priėjimą prie beveik visų pasaulio knygų. Mes skaitome audioknygas, internetu žiūrime mokslinę dokumentiką. Turime tai, ko senoji karta savanoriškai atsisako. Vien todėl, kad nesame įstrigę senuose ir kažkieno genialiais laikomuose romanuose, dar nereiškia, kad esame buki idiotai. Knyga – nematerialus turtas, todėl nesureikšminčiau to prie daugiabučio stovėjusio statybinio konteinerio su sovietinių knygų šlamštu.

Klaipėdietis

Knyga – vertybė

Išmetama literatūra yra sunaikinama ir negrįžtamai išeina į nebūtį. Tai – žmonijos paveldas, kultūrinės vertybės. Juk prieš knygą negalima kelti rankos. Taip, užaugo kita karta, kuriai visas pasaulis – tai kompiuteriai, o pagrindinis tikslas – pinigai. Man tokių žmonių išties labai gaila. Jei niekuo nesidomi ir netobulėji, pats tampi neįdomus. Žmogus yra gyvas, kol mąsto, vertina ir analizuoja jį supantį pasaulį. Jaunimui dabar nereikalinga tautosaka, etnologija, tautodailė, bet tai nereiškia, kad šie dalykai nereikšmingi, nieko neduoda žmogui ir kad dabar populiarūs požiūriai nesikeis. O gal iš tos nutriušusių knygų krūvos bent vienas jaunuolis išsitrauks iš pirmo žvilgsnio "senieną" ir susidomėjęs ką nors svarbaus joje atras?

Jonas

Esmė – ne maistas

Niekaip nesuprantu, kam geležinkelio stotyse reikalingos maisto prekyvietės? Traukiniuose niekas tų dukart brangesnių nei parduotuvėje pusfabrikačių neperka, tai ir stotyse ši idėja, manau, nepasiteisins. Pirmiausia tegul traukiniai pradeda laiku važiuoti, va čia tai būtų pažanga. O dabar išleis dešimtis tūkstančių eurų, pardavinės sumuštinius, kibinus, sultis ir aiškins, kaip geležinkelio aptarnavimo kokybė pagerėjo. Juk ne čia esmė. Traukinys privalo atvykti laiku. Kai taip bus, tada jau galėsime pakalbėti ir apie kruasanus su aviečių uogiene.

Regina