Birželis – tikras visokių kaimynų švenčių mėnuo. Panašu, kad per porą savaitgalių visi nori atšvęsti savo ir kaimynų šventes, o paskui ilsėtis ramiai iki pat rugsėjo. Mano galva, būtų kur kas geriau, jei miesto bendruomenės susitartų ir tokias šventes švęstų visą vasarą skirtingais savaitgaliais. Dabar pas kaimynus neisi švęsti, nes tą pačią dieną ir sava šventė vyksta. Bet ne tik apie tai norėjau pasisakyti. Daugelyje tokių renginių rėmėjai stengiasi vaikus palepinti saldumynais. Bet pastaruoju metu daugelis tėvų stengiasi mažuosius auginti be cukraus. Kodėl tokiuose renginiuose vaikai nevaišinami vaisiais, uogomis ar kuo kitu sveiku? Tie, kuriems tėvai neleidžia saldumynų valgyti, lieka nuskriausti.

Milda

Parodė pirštą ir užpakalį

Žmonės kalba apie pilietiškumą – jei kiekvienas perspėtų blogai besielgiančiuosius, jie taip nebedarytų. Bet aš taip suprantu, kad ne kiekvienas subartas ima į galvą. Konkretus pavyzdys – moteris, kuri vedžioja didelį šunį Bandužių gatvės mikrorajone ir nerenka jo išmatų. Žmonės ją subarė ir net nufotografavo. Kas iš to? Ji tik parodė vidurinįjį pirštą ir net užpakalį atkišo, o po to nuėjo savo keliais. Ir ką daryti tokiais atvejais? Juk nebėgsi gaudyti tokios šunininkės ir jos kiaulinio augintinio. Taip baigiasi viskas pilietiškumas.

Vida

Pavargome laukti

Sportininkų gatvės remontas jau išsekino kantrybę. Darbus pradėjo dar pernai, visą žiemą kankinomės bandydami aplenkti praardytus šios gatvės kraštus, patyrėme kitų nepatogumų. Gyvename kaip užrištame maiše. Kai reikia išvažiuoti iš kvartalo, tenka saugoti ratus ir važiuoklę įveikiant dar pernai nugremžtą būsimą kalniuką, slopinsiantį greitį. Net nelabai aišku, kas ten bus, gal net ne kalniukas, o perėja. Kiek galima žaisti ir tampyti gyventojų kantrybę? Keli vyrukai tupinėja kur nors šios gatvės gale, veiksmas labai lėtas. O dar parūkymai, pasižvalgymai, akivaizdu, kad jie neturi jokios motyvacijos dirbti. Kodėl tokie rangovai samdomi, kurie neturi galimybės atlikti darbus greitai ir kokybiškai?

Vidmantas