Neįsivaizduoju, ką daryti. Prieš mėnesį pasinaudojau vienos agentūros paslaugomis, ji turėjo mano namuose išnaikinti pelėsį. Sumokėjau pusantro šimto eurų. Tačiau valytoja ne tik neatliko savo darbo, bet to pelėsio dar padaugėjo. Suteikė garantiją, tačiau kas iš to? Niekas neatsiliepia telefonu, drėgmės surinktuvai irgi nepadeda. Situacija – beviltiška.

Gyventoja

Gelbsti gyvybes

Respublikinės Klaipėdos ligoninės chirurgai – puikūs. Džiaugiuosi, kad dienraštyje "Klaipėda" atsirado informacijos apie tokius pasiaukojamai dirbančius žmones, kurie kasdien gelbsti pacientų gyvybes. Buvo malonu skaityti.

Klaipėdietė

Mokytojai bijo mokinių

Pradedu pastebėti labai blogą tendenciją. Lietuvos pedagogai tokie užguiti, jog bijo mokiniams pasakyti griežtesnį žodį. Kad iš darbo neišmestų ar kad jiems nusispjauti į viską? Sunku pasakyti. Bet pati savo akimis mačiau situaciją, kai mokinys visiškai neklausė, ką sako mokytojas, paniręs į telefoną nė nesiteikė pakelti galvos. Tas vargšas pedagogas tik sumurmėjo kažką sau po nosimi, tuo viskas ir baigėsi. Suprantu, kad mokyklos bando bet kokiais būdais prisivilioti mokinukus, nes mažėja gyventojų mieste, ir tų moksleivių išties trūksta. Bet negalima vaikams suteikti visiškos laisvės, nes visai ant galvos užlips.

Inesa

Valentinas kelia šleikštulį

Nėra nieko baisiau nei prieš vasario 14-ąją prekybos centruose pasirodžiusi Valentino dienos atributika: širdelės, neva mielos, mažos dovanėlės, gėlės ir kitos nesąmonės. Absoliuti komercija. Jei neturi, kur pinigų dėti, tai geriau pensininkui duonos kepalą nupirk. Prekybininkams, tai, žinoma, dar viena gera proga uždirbti. Užtat aš labai gerbiu savo žmoną, kuri taip pat nevertina tos beprasmės dienos. Mes abu savotiškai prieš ją protestuojame. Bet švenčiame Vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną. O tuos visus niekalus ir kitiems patarčiau mesti į šoną.

Vitalijus