Eidamas Birutės gatve pažvelgiau į naujai suremontuotą "Lietuvos dujų" pastatą. Ant jo fasado sienos žybsi mėlynas reklaminis įstaigos pavadinimas. "Kuo ne lietuviškas "Gazpromas"? – pagalvojau. – Šitokį brangų remontą atliko, perteklinės architektūros elementų gausu, o žmonės paskutinius pinigus jiems moka už dujas ir šildymą. Ar jiems ne gėda tokiame pastate sėdėti ir žiūrėti į akis savo klientams?"

Jonas

Neranda logikos

Skaičiau, kad miesto valdžia ketina branginti autobusuose parduodamus viešojo transporto popierinius bilietus. Man nesuprantama valdininkų logika. Vienos rūšies paslauga privalo turėti tik vieną kainą. Jei mokame brangiau, turi kas nors būti pasiūlyta. Juk teatre ar sporto arenoje tie, kurie moka brangiau, gali stebėti renginį patogesnėje vietoje. Jeigu į tai nebus atsižvelgta, atsiras noras diferencijuoti bilietų kainas dujomis ir dyzelinu varomuose autobusuose, pradės vertinti keleivius pagal jų svorį ir taip toliau. Kaina visiems turi būti vienoda.

Stasys

Kur dingo muilas?

Neseniai skaičiau, kad buvo kažkokia tarptautinė ar pasaulinė Tualetų diena. Tada kalbėta apie tualetus, popierių, muilą ir taip toliau. Dažnai tenka lankytis pas gydytojus pirminiame sveikatos priežiūros centre. Nė viename šios įstaigos tualete nėra muilo, jau nekalbant apie tualetinį popierių. Juk ten lankosi šimtai ligonių. Ar tai normali situacija? Nesuprantu, nejaugi negalima nupirkti paprasčiausio muilo? Suprantu, kad šuo loja, karavanas eina. Bet tai kartojasi jau daugybę metų.

Monika

Atsigavo siela

Noriu pasidžiaugti praėjusio penktadienio vakarą vykusiu koncertu Klaipėdos viešosios miesto bibliotekos Menų skyriuje. Ten vyko akordeono muzikos ir poezijos vakaras. Nuėjau į tą renginį ir likau labai patenkinta, pasikroviau puikiausiomis emocijomis. Norėčiau padėkoti jo organizatoriams už renginį ir paskatinti, kad tokių vakarų būtų daugiau.

Loreta

Nustebino vairuotojas

Reikalas prispyrė vieną vakarą nuvažiuoti į ūkinių prekių parduotuvę, esančią Klaipėdos pakraštyje. Nuvažiavau miesto autobusu, gavau, ko reikėjo. Kai susiruošiau atgal, pamačiau, kad iš stotelės jau pajudėjo autobusas ir man veikiausiai kito teks laukti valandą arba keliauti namo pėsčiomis. Nustebau, kai vairuotojas, privažiavęs prie manęs, stabtelėjo ir atidarė duris. Esame pripratę prie chamizmo, nejautrumo, kitų blogybių, tad toks gražus gestas nustebino ir pamalonino. Esu nuoširdžiai dėkingas 2-ojo maršruto vairuotojui.

Vytautas