Savaitgalį minėjome Motinos dieną. Daugelis dėkojo mamoms už rūpestį ir gražų auklėjimą. Didžioji mūsų dauguma būtent tokius jausmus ir turime savo mamoms. Pirmadienį eidama į darbą Naikupės gatve, kuria važiuoja daug transporto, pamačiau mane pribloškusį vaizdą. Jauna moteris pėdino per gatvę visiškai ne per perėją, o toli nuo jos. Iš paskos paspirtukais važiavo du jos vaikai, dar visai maži, gal ketverių ar penkerių metų. Mama tuo metu negalėjo atitraukti akių nuo savo išmaniojo telefono. Mano supratimu, ji kalta ir galėtų būti net baudžiama už tokį elgesį. Nuo mažų dienų jos mažyliai mato blogą pavyzdį.

Martyna

Kalbino draugo žmoną

Pastaruoju metu visi stengiamės saugoti savo privatumą. Nenorime būti net viešumoje fotografuojami, kalbinami ir visaip kaip vengiame būti atpažįstami. Važiavau autobusu iš miesto centro į pietinę miesto pusę ir drauge su būriu kitų keleivių tapau apspangusių vyrų nepadoraus elgesio auka. Ir tai taip pat buvo privatumo pažeidimas, tiesa, ne mano, o vieno šių vyrų šeimos. Trumpai tariant, vyrai buvo įkaušę ir vienas jų netrukus užsnūdo. Tada vienas draugų paskambino jo žmonai ir kalbėjo įjungtu garsu. Pokalbis buvo siaubingas. Tas vyras kalbėjo šlykščiai, žadėjo pas bičiulio žmoną tuoj atvažiuoti ir turėti su ja lytinių santykių. Čia pačiu švelniausiu būdu persakau tai, ką tas vyras kalbėjo. Ausys linko nuo jo žodžių. Baisiausia buvo net ne tai, kad visas autobusas girdėjo šį pokalbį, o kad toji atsiliepusi moteris dar ir koketavo su juo. Visiems girdėjusiems šį dialogą buvo aišku, kad šalia moters buvo mažas vaikas. Nieko šlykštesnio ir labiau žeminančio iki šiol neteko matyti ir girdėti. Ir dar buvo bjauru, kad nė vienas keleivis nesudrausmino tų vyrų. Beje, už važiavimą jie nesumokėjo, įlipo pro viduriniąsias duris, juokaudami papypsėjo, maždaug taip pasižymėjo bilietėlius, ir viskas. Tada rimtai pasigailėjau, kad kontrolieriai neįlipo.

Jolanta