Kadangi panaikino galimybių pasą, nusprendžiau į parduotuves kurį laiką neiti. Galbūt kitiems nerūpi grėsmė užsikrėsti, bet aš, būdamas vyresnio amžiaus, žaisti su mirtimi visai nenoriu. Įsivaizduoju, kad prie parduotuvių vėl nusidrieks milžiniškos eilės, lentynose trūks kai kurių prekių. Patariu protingiems: nusipirkite ko reikia iš anksto, saugokite save ir savo artimuosius. Mirusieji negrįš, todėl pasaugokime gyvuosius.

Vytautas

Lygiuokimės į Veneciją

Skaičiau, kad gėjai Vilniuje organizuos didžiulį festivalį. Vis galvoju, o koronaviruso nebėra, kad tokie dalykai leidžiami? Ar kas nors dar nori, kad sergamumas mažėtų? O kur dar faktas, kad ši šventė pritrauks jaunuolius, nesuvokiančius, ar jiems patinka mergaitės ar berniukai? Gaila, kad Lietuvoje jau nebeturime normalių švenčių. Galėtume lygiuotis į Veneciją, kurioje vyksta kaukių karnavalai, o ne sėti priešiškumą, leisdami gėjams bučiuotis gatvėse.

Jadvyga

Kam skaičiuoja?

Kokia prasmė kasdien skelbti, kiek sergančiųjų? Ar tie skaičiai paaiškina realią situaciją? Jau atsibodo – serga tiek, mirė tiek. Tegul sako, kad serga visa Lietuva, kam ten tuos tūkstančius skaičiuoti.

Jonas

Tvarka yra tvarka

Teko stebėti situaciją, kai įlipęs į autobusą kontrolierius išvarė vaiką, kurio bilietas negaliojo. Per jį tas vargšas vaikas vėlavo į mokyklą. Ar kas nors pagalvojo, kad galbūt jis neturėjo pinigų kitam bilietui? Būčiau žinojęs, būčiau nupirkęs jam bilietą. Kažin ar tikslinga bausti už tai, kad bilietą turi, tik jo nepažymėjo. Juk bilietas – realus įrodymas, kad važinėju ne už dyką.

Eimantas

Pandemija pavartė abejingais

Skaičiau D.Janauskaitės straipsnį "Įkyrėjo muzikėlė telefone" ("Klaipėda", 2022 02 02) ir prisiminiau savo situaciją. Pati neseniai skambinau į tą "Sodrą" ir laukiau gerą pusvalandį, kol kas nors teiksis atsiliepti. Tačiau nesulaukusi padėjau ragelį. Kadangi reikalas buvo skubus, skambinau ir kitą dieną, bet ir vėl prisiskambinti nepavyko. Labai gaila, kad dėl pandemijos daugybė darbuotojų tapo abejingi.

Galina