Vaikštinėjau Sąjūdžio parke, kur prisodino medelių už 500 eurų. Bet galėtų juos palaistyti nors kartą. Ant kai kurių nėra nė vieno lapelio, šakos plikos, ir iš kur bus, kai toks karštis. Jiems reikia vandens. Giriasi, kad taip brangiai mokėjo, o palaistyti nesugeba. Arčiau gyvenčiau, tai nutempčiau kokį kibirą. Tegul skuba laistyti.

Lina

Jaunimas teikia vilčių

Noriu padėkoti Klaipėdos jaunimui už organizuotą protestą-mitingą. Jo metu net 380 miestiečių pasirašė rezoliuciją, taip išreikšdami pasipiktinimą kainų augimu, mažomis algomis ir pensijomis bei socialinės atskirties didėjimu. Tiesa, esu labai nustebęs, kad ne visi žurnalistai sureagavo į tokį itin retą politinį įvykį mieste. Tikiuosi, kad jaunimas nenuleis rankų ir toliau skatins klaipėdiečių pilietinį aktyvumą. Taip pat kovoti už savo teises.

Pensininkas Virginijus

Pamiršo maestro S. Povilaitį?

Mums vis iškyla klausimas, kodėl taip greitai buvo užmirštas visų mūsų mylimas maestro? Nors daugybę metų džiugino mus savo nuostabiomis dainomis. Kai perskaičiau dienraščio "Klaipėda" straipsnelį apie apleistą kapą, tai apsiverkiau, nes ten parašyta tikra teisybė. Ir mes balandį važiavome į Palangą. Bet pirmiausia tai norėjome aplankyti maestro kapą ir uždegti atminimo žvakelę. Nuėję į naująsias kapines ieškojome pirmiausia, žinoma, tarp tų sutvarkytų kapų su gražiais paminklais. Ant maestro kapo kauburėlio degė kelios skirtingos žvakutės. Tai jo gerbėjų prisiminimas. Dar buvo padėta mažytė gyvų gėlyčių puokštelė. Malonu, kad nors paprasti jo dainų gerbėjai nepamiršta savojo dainininko. Ir mes uždegėme žvakutes ir liūdnomis mintimis grįžome į Palangą. Einant J.Basanavičiaus gatve buvo girdėti muzika. Dainavo maestro.

Klaipėdietė

Pensininkams trūksta tolerancijos?

Žinote, aš manau, kad esame nepakankamai tolerantiški. Nors dedamės esantys lygūs, europietiški, liberalūs ir panašiai, tačiau nieko panašaus. Sėdi močiutė autobusų stotyje ir čia įžengia tamsaus gymio žmogus. Tai ji net ranka už burnos susigriebė, atsistojo, persėdo į kitą vietą, kiti tuo metu ėmė rodyti pirštais. Nesuprantu, kas darosi mūsų žmonėms? Gal laikas išlįsti iš tų provincialumo marškinių?

Romas