Nusivedžiau savo trečiokę dukrą į šeštadienį Teatro aikštėje vykusią eglutės įžiebimo ceremoniją. Šventė graži, buvo tiek daug žmonių, kad net reikėjo grūstis. Dukra labai norėjo viską matyti, todėl prasiskynėme kelią į priekį ir atsidūrėme trečioje eilėje. Prasidėjus koncertui dukra vis tiek matė blogai, vaizdą užstojo priekyje stovėjusios moterys. Kažkas pasakė jai, kad gražiai atsiprašytų tetų ir bus praleista. Deja, išgirdusi prašymą moteris priekyje užrėkė, kad nėra vietos ir kad mano dukra nebelįstų. Aplink stovėję žmonės pakraupo. Štai kaip suaugusiems žmonėms aktualu būti priekyje. Nieko jai nesakiau, bet kalėdinės nuotaikos iškart pradingo.

Lina

Kodėl niekiname kalbą?

Mes savo lietuvių kalbą visais laikais menkinome. Kiek svetimtaučių praėjo per Lietuvą, tiek jų kalba ir kalbėjome. Buvo metas, kai vokiškus žodžius klaipėdiečiai vartojo vietoj lietuviškų. Dar ir dabar tebėra vokiškų užrašų senamiestyje, paslėptų po tinku. Sovietmečiu lietuvių kalbos pamokų buvo mažiau nei rusų kalbos. Dabar vaikas, vos lietuviškai išlemenantis žodį, jau moka angliškai dainuoti. Mes patys kalti, kad negerbiame savo kalbos, tradicijų. Stengiamės įnešti kitų tautų kultūrą, pamiršdami savo.

Tautietė

Nuliūdino dainos

Po praleistų užsienyje metų atėjau pažiūrėti Kalėdų eglės įžiebimo Klaipėdoje. Po pirmų angliškų dainų netekau ūpo ir, kiek girdėjau, nepatenkintų kaip aš aplinkui buvo nemažai. Manau, renginio organizatoriai turėtų susimąstyti, nes pinigai skiriami iš miesto biudžeto. Laukiau skelbiamo pagrindinio šventės akcento – himno. Niekas net nesuprato, kada jis buvo atliktas, tik numanė, kai ekrane išvydo grojantį merą. Gal šventę reikėjo pradėti nuo šio kūrinio, o paskui kitos dainos ir šokiai? Šiaip ir daina, ir atlikėjai man labai patiko. Suprantu, kad visiems gerai nebus niekada, bet gal nereikėtų daryti tokių apmaudžių, akis badančių klaidų.

Nusivylusioji