Dėl greito gyvenimo tempo, iššūkių, ar pokyčių mes vis dažniau "stresuojame" – būname įsitempę. Todėl, pasirodo, padidėja rizika susirgti įvairiomis ligomis, o šaltuoju metų laiku dar ir peršalti. Mat stresas yra vienas didžiausių mūsų imuninės sistemos priešų.

Žmonėms, nuolat jaučiantiems įtampą, dažniau graso ne tik užkrečiamosios ligos, bet ir galimos daug sunkesnės jų komplikacijos. Ilgalaikis stresas dažnai sutrikdo miegą, o tai labai kenkia organizmui.

Nemažą įtaką atsparumui daro ir tai, kaip žmonės elgiasi paveikti streso. Jokiu būdu negalima tikėtis, kad stresą įveiksime alkoholiu – jis ne tik nepadeda išspręsti sunkumų, dar neigiamai veikia imuninius procesus ir didina riziką dar sunkiau susirgti. Svarbūs ir streso metu atliekami nevalingi judesiai, pavyzdžiui, pieštuko ar rašiklio kramtymas šaltojo sezono metu padidina tikimybę užsikrėsti.

Ne naujiena – daugiausia streso patiria jauno ir vidutinio amžiaus žmonės, kuriems didžiausią įtaką daro šių dienų tempas. Tačiau jis nesvetimas ir vaikams bei senjorams, o būtent jiems streso padariniai yra pavojingiausi.

Nereikėtų pamiršti ir kitų amžiaus grupių. Nors sveiki vidutinio amžiaus žmonės įprastai peršalimą įveikia lengvai, pasak medikų, patiriant ilgalaikę įtampą, gali mažėti ir organizmo gebėjimas kovoti prieš navikines ląsteles, stresas gali neigiamai paveikti širdies ir kraujagyslių sistemos būklę.

Norint išvengti peršalimo, stenkitės atsipalaiduoti, mąstyti pozityviai. Žaibiško rezultato tikėtis nereikėtų, tačiau neslopinamas natūralus organizmo gebėjimas gintis nuo virusų galiausiai gali būti labai naudingas. Vartokite B grupės vitaminus bei žoleles – pasifloras, melisas, ramunėles ar sėjamąsias avižas.

Miegas labai svarbus mums. Jei jį trikdo nerimas, kamuoja nesibaigiančios mintys – vakarais galime pasitelkti stipresniu slopinamuoju poveikiu pasižyminčius raminamuosius derinius su apyniais, sukatžolėmis ir valerijonais.