AREŠTAVO BALTARUSIŲ MATRIOŠKAS

Lapkričio 14-osios naktį Medininkų poste buvo surengta unikali operacija, kurios metu Lietuvos muitininkai areštavo labai daug – gal 200 baltarusių matrioškų.

Šias medines lėles per sieną gabenti galima, tačiau daugiau kaip 420 eurų įvertintas 38,5 kg gražuolių krovinys pripažintas komerciniu kiekiu, todėl muitinėje reikėjo deklaruoti ir sumokėti mokesčius.

Iš karto po vidurnakčio į postą atvykęs baltarusis pareigūnams teigė jokių prekių, viršijančių neapmokestinamąsias normas, negabenantis, tačiau, pradėjus tikrinti jo automobilį, iš įvairių slėptuvių ir asmeninių krepšių ėmė byrėti įvairiaspalvės medinės lėlės.

Suvenyrai buvo ne tik krepšiuose, bet ir automobilio bagažinės ertmėse bei kitose mašinos vietose.

Norėjo "lėlių kaimiečių"

Lietuvių kalbos prekių terminiją kūręs Juozas Pričinauskas 1996 m. išleistame "Rusų–lietuvių kalbų prekių žodyne" siūlė matrioškai lietuvišką atitikmenį – "lėlė kaimietė". Laimė, Valstybinės lietuvių kalbos komisija pažiūrėjo šiuolaikiškiau, paskelbusi, kad žodis "matrioška" mūsų kalboje vartotinas kaip egzotizmas.

Iš istorijos

Matrioška – tai suvenyras arba žaislas, su keliomis mažesnėmis, viena į kitą sudėtomis lėlėmis. Pirmoji matrioška atsirado ne taip jau seniai, kaip daugelis mano. XIX a. pabaigoje į vieną fabriką pateko garsaus plikagalvio budistų išminčiaus Fukurumo figūrėlė, atvežta iš Japonijos, nustebinusi tuo, kad jos viduje buvo kelios mažesnės. Fukurumo tapo pirmosios matrioškos, kurią sukūrė vietinis stalius Vasilijus Zviozdočkinas, pavyzdžiu. Jis sugalvojo lėlės formą ir išvaizdą (apvaliaveidė ir apkūnoka mergelė, vilkinti rusų tautinius rūbus).

Pirmoji matrioška, pagaminta Rusijoje, buvo aštuonių dalių.

1900 m. matrioška buvo pristatyta pasaulinėje parodoje Paryžiuje, kurioje sukėlė milžinišką susidomėjimą ir laimėjo bronzos medalį. Matrioškos buvo parduodamos ir Vokietijoje, garsioje Leipcigo mugėje.