Meksikietei Mariai Jose Cristernai nereikia sukti galvos, kaip apsirengti Helovino beprotšventei. Ji jau kone dešimt metų dėl gausybės tatuiruočių, auskarų, implantų yra panaši į vampyrę.

42-ejų moteriai Helovino šėlionės galėtų būti kiekvieną vakarą.

Kur ji lankosi, sulaukia didžiulio žmonių dėmesio – ne kiekviena silpnosios lyties atstovė ir net ne kiekvienas vyras ryžtųsi į galvą sudėti titaninius implantus. Ji nuosekliai "dailino" save, kad būtų panaši į siaubo filmų heroję. Šiandien M.J.Cristerna yra atlikusi daugiau nei 50 kūno korekcijų.

Juristės išsilavinimą ir keturis vaikus turinti moteris pasakojo, kad keistis ją paskatino įvykiai po vestuvių – vyro smurtas.

Augusi itin tikinčioje šeimoje, ji lankė religinę mokyklą. Tačiau iš namų išėjo labai jauna, kai ištekėjo būdama vos 17-os.

Būsima vampyrė norėjo, kad gyvenimas būtų gražus, tačiau jį sugadino vyras-sadistas. Tačiau su juo meksikietė išsiskyrė negreitai – sulaukusi keturių atžalų. Palikusi juristės darbą, M.J.Cristerna įsidarbino tatuiruočių salone.

Negana to, kad visą kūną išsimargino įvairiais piešiniais, į galvą "prikaišiojo" svetimkūnių, ji paprašė pagaminti dantų implantus, kurie būtų it iltys.

Ekstravagantiška moteris save įvardija kovos su smurtu šeimoje simboliu. Anot "vampyrės", pasaulio mąstymo ji negali pakeisti, tačiau gali padėti smurtą patiriančioms moterims.

Šėlionių atsiradimo versija

Veikiausiai Helovino pagrindinis šaltinis − keltų Sauino šventė. Mat jų naujieji metai prasidėdavo lapkričio 1 d. O šventė, kuri prasidėdavo Naujųjų metų išvakarėse, būdavo rengiama keltų mirties viešpaties Samhaino garbei. Ši šventė paminėdavo šalčio, tamsos ir gedimo sezono pradžią. Natūraliai ją pradėta asocijuoti su žmogaus mirtimi. Keltai tikėjo, kad Samhainas tą vakarą leisdavo mirusiųjų sieloms sugrįžti į savo namus.