Garsiai skambant fanfaroms, po labai ilgų laukimo metų, Klaipėdoje duris pravėrė šiuolaikiškiausias baseinas.

Iškilmių metų jaunieji plaukikai iš karto svečius – dėdes ir tetas nudžiugino reaktyviniu greičiu, pasiekė Lietuvos rekordą. Rezultatas beregint buvo įrašytas į 15-mečių sportininkų garbės knygą.

Per atidarymo šventę buvo pasiektas dar vienas valstybės rekordas, kuris, tiesa, niekur nebus užfiksuotas, tik "Kokteilio" aukštų rezultatų bloknote.

Dar niekur iki šiol atidarymo juostelės nebuvo kirpę devyni asmenys. "Kokteilio" archyvuose yra keletas duomenų, kai į juostelę buvo įsikibę ir ją kirpo septyni įvairias pareigas einantys ponai. Sykį viename renginyje organizatoriai apsiskaičiavo, norinčiųjų nors galiuko juostelės  buvo daugiau nei žirklių.

Klaipėdos baseinas tapo Lietuvos, galimas dalykas, net ir pasaulio absoliučiu lyderiu juostelės kirpimo kategorijoje. Į šį rodiklį galės lygiuotis, gal net jį pranokti kitų šalies objektų atidarymo iškilmių organizatoriai.

Prisiminkime istoriją

Kada gimė tradicija kirpti raudoną juostelę, niekas negali atsakyti. Vieni teigia, kad ji atėjo iš olimpinių žaidynių, kai greičiausio bėgiko finiše laukdavo ištiesta juosta, kiti suokia apie antikos laikus, mat senovės graikai ryškiomis juostomis puošdavo vartus ir arkas.

Aplenkėme kauniečius

Pirmasis uždaras plaukimo baseinas Lietuvoje įrengtas 1949 m. Kaune. Jo ilgis buvo vos 12,5 m, plotis – 5 m. Vanduo teliūškavo vieno aukšto mediniame namelyje.

Iki antradienio moderniausiu šalyje buvo laikomas 50 m baseinas, esantis 2013 m. Kaune po rekonstrukcijos duris pravėrusiame "Girstučio" pramogų ir sporto komplekse. Jame – du baseinai: 25 ir 50 m. Ir viename, ir kitame galima treniruotis bei varžytis.

Linksmieji tirščiai

– Nežinau, ką ir daryti. Tarakonai užkankino. Laipioja visur – ramybės neduoda.

– O tu nupirk kreidos nuo tarakonų.

– O ką, padeda?

– Žinoma. Pažiūrėk pas mane – sėdi sau kamputyje, paišo.