Švenčionių rajone tekančio upelio pavadinimas labai jau keistas – Puodašikinis. Kai kuriems jis – vandens vaga, kurią galima peršokti, kitiems – upeliūkštis, tik mokslininkams – upė.

Prie Baltarusijos sienos vinguriuojančio Puodašikinio ilgis – vos 2,5 km, santakos atstumas nuo Skaistupio žiočių – 3,4 km. Upelis yra Svylos baseine.

Vietos gyventojai kraipo galvas nežinodami, iš kurių laikų ir už kokias kaltes upei, priklausančiai Svylos baseinui, suteiktas toks "nekoks" pavadinimas.

"Kokteilis" įsitikino, kad niekam nė motais keisti vandens vagos vardą – jis ir toliau liks su šypsnį keliančiu pavadinimu.

Sunku patikėti

Lietuvoje yra apie 29 900 upių ir upelių, ilgesnių nei 0,25 km. Jų bendras ilgis – 63,7 tūkst km.

Tiksli statistika

Upių ir upelių, ilgesnių nei 3 km (tarp jų nėra Puodašikinio), skaičius labai tikslus – 4 418. Upių, ilgesnių nei 10 km, yra 816, o ilgesnių nei 100 km – 17.

Upė – milžinė

Mūsų Dangės (ištakose – Akmena) upė, palyginti su tuo upeliu, – lyg gigantė. Jos ilgis – 62,5 km.

Visos teka į Baltiją

Visos Lietuvos upės priklauso Baltijos jūros baseinui. Daugiausia upių jungia Nemuno baseinas – 71,6 proc. Jis užima faktiškai visą šalies teritoriją, išskyrus šiaurinę dalį.

13,4 proc. Lietuvos ploto dengia Lielupės baseinas, kuriam priklauso Mūšos–Nemunėlio žemuma tekančios upės.

8 proc. teritorijos priklauso Ventos baseinui, 2,9 proc. – Dauguvos baseinui (Dysna, Laukesa), 4,1 proc. – Baltijos jūros mažųjų upių baseinams (Šventosios, Bartuvos, Danės, Rąžės, Smeltalės, Priegliaus).

Ilgiausių dešimtukas

Ilgiausios Lietuvos upės – Nemunas (bendras ilgis – 937 km; Lietuvoje – 475 km), Neris (510 km; 234 km), Venta (346 km; 161 km), Šešupė (298 km; 209 km), Mūša (284 km; 146 km), Šventoji (246 km; 246 km), Nevėžis (209 km; 209 km), Merkys (203 km; 190 km), Minija (202 km; 202 km), Nemunėlis (191 km; 151 km).

Česka (397 719; saugokime savo upę Dangę)