Argentinoje, dykumoje netoli Kačio, yra kosmodromas. Ne žmonių sukurtoms raketoms ar kosminiams laivams, o ateivių valdomoms skraidančioms lėkštėms.

Jei tikėtume Kačyje sklindančiomis kalbomis, jis atsirado ne šios šalies gyventojų iniciatyva, o... ateiviams paliepus.

Kosmodromą įrengė kažkoks Werneris Jaislis, kuris atvyko į Argentiną, gavęs ateivių užduotį. Šveicarijos pilietis telepatijos būdu sulaukė ne šiaip prašymo, o įsakymo. Jam paklusęs europietis ir atsibeldė į Pietų Ameriką.

Nusileidimo ir pakilimo aikštelės – lyg daugiakampės žvaigždės. Didžiausia jų – net 48 m diametro. Pagrindinė žvaigždė, kuri išdėstyta baltais akmenimis, turi 36 spindulius.

Pirmus darbus W.Jaislis atliko prieš 10 metų, visus baigė 2012-aisiais, tais metais, kai turėjome sulaukti indėnų majų žadėtos pasaulio pabaigos. Nuo to laiko dingo ir entuziastas.

Ufologai neatmeta fakto, kad ateiviai buvo atskridę. Tačiau tai, tikėtina, įvyko labai paslapčia. Jie su savimi, ko gero, paėmė šveicarą.

Šiandien kosmodromą lanko turistai. Kai kurie jų viliasi pamatyti iš dangaus nusileidžiančią lėkštę.

Vanduo – deficitas

1972 m. balandį Kalamos mieste Čilės šiaurėje, šaltoje Atakamos dykumoje, praūžė vėtra su lietumi. Tai buvo pirmasis lietus per 400 metų.

Iš astronomų pamokų

Ryškiausi Visatos objektai – kvazarai. Šio judraus galaktikos branduolio spinduliuotės galia gali būti šimtus kartų didesnė už visų galaktikos žvaigždžių. Astronomai kvazarus vadina Visatos švyturiais.

Viena nesėkmė

Iš 11 kosminių laivų "Apollo" (nuo "Apollo 7" iki "Apollo 17") avariją patyrė tik vienas. "Apollo 13" pakilo į Mėnulį 13.13 val. vietos laiku. Po dviejų parų, 1970-ųjų balandžio 13 d., skrydžio metu įvyko rimta avarija, per kurią įgula stebuklingai liko gyva.

Linksmieji tirščiai

Kalifornijos miestelis, kuriame įkurtas dykumos mokslų tyrimų centras, vadinasi Zzyzx.