Po Naujųjų, kai akivaizdžiai pagiringas "žaliasis" medžiotojas Aukštaitijos miškuose supainiojo stumbrę su šernu ir ją nupylė, vis išlenda šio tyčinio-netyčinio-apgalvoto-suplanuoto-grupinio ar dar kokio nusikaltimo gamtai detalės. Pasirodo, nušautoji stumbrė turėjo stumbriuką (nepainioti su buvusio svarbaus veikėjo anūku). Tai tas stumbriukas po kruvinos medžioklės netekęs mamos, atitrūkęs nuo savo bandos, ilgainiui atklydo pas vieną ūkininką. Visa laimė, kad per tas kelias savaites maždaug dviejų mėnesių mažylio (jau dabar prilygstančio bemaž pusei briedžio) niekas neužpuolė, nesudraskė, nesuėdė, nenušovė. Taigi ūkininkas išsikvietė stumbrų globėjus ir perdavė našlaitėlį jiems – į stumbryną. Kai ši žinia pasklido viešai, tuoj visi prisiminė niekdarį su rūkstančiu šautuvu. Viešoji nuomonė vienareikšmiška – piktadarys turi įsivaikinti našlaitį arba bent jau mokėti alimentus iki stumbriuko pilnametystės, kad bent jau taip išpirktų savo nuodėmę už nužudytą mamą.

Pakėlė ūpą

Gydytojo ištarta frazė: "Niekis, iki vestuvių užgis" labai suglumino 80-metį Bronių, tačiau jo akyse nelauktai suspindo ugnelės.

Šiandien – ne rytoj

Atkrypuoju ryte prie šaldytuvo ir matau priklijuotą raštelį: "Nuo rytojaus pradedu sportuoti". Ir pagalvoju, kaip gerai, kad rytoj, o ne šiandien.

Klausimas ne laiku

– Žmogau, apskritai, kas jūs toks ir ką veikiate mano bute?

– Oi, kaip ne laiku ir ne vietoje tokie filosofiniai klausimai.

Neištikimas brolis

Butą nuomojanti šeimininkė klausia jaunos nuomininkės:

– O kodėl tavo brolis nebeužeina?

– Tas bjaurybė susirado kitą seserį.

Protingi žmonės susituokia anksti, kol dar yra kvaili.