Natalija, anądien ant pašto pastato pamačiusi atminimo lentą Henrikui Radauskui, ne tik sužinojo, jog Lietuva turėjo tokį poetą, bet ir tai, kad jis 1936 metais Klaipėdoje dirbo radijo diktoriumi.

Klaipėdietė ne tai norėjo pasakyti "Kokteiliui". Anot Natalijos, tokių memorialinių lentų, įamžinančių garsius žmones, istorinius pastatus ar kokį nors svarbų įvykį, mieste galėtų būti dar daugiau.

"Eini, pavyzdžiui, pro namą, ir sužinai, kad jame gyveno žinomas pilietis. Kartu sužinai ir apie patį žmogų – ką veikė, kuo garsus ar nusipelnęs. Arba eini per tiltą ir informacinėje lentelėje gali paskaityti, kada jis buvo pastatytas, kada sugriautas, kada atstatytas, – plepėjo Natalija. – Puikus pavyzdys – ant rotušės sienos pritvirtintas bareljefas karalienei Luizei. Paskaitai ir prasiplečia istorinis akiratis. Patiko atminimo lenta aktoriui Vytautui Kancleriui. Tokių pagerbimo, informacinių ženklų Klaipėdoje turėtų kuo daugiau."

Apie Radiofoną

Klaipėdos radiofono atidarymas įvyko 1936-ųjų rugsėjo 14 d. 10 kW galios radijo stotis, dirbusi 531 m banga, buvo pastatyta Jakuose, o Klaipėdos pašto rūmuose buvo įrengta studija.

Radiofone, kurio vedėjas buvo Antanas Gustaitis kartu su H.Radausku, diktoriumi dar dirbo Juozas Grybauskas.

Klajūnas po pasaulį

H.Radauskas, gimęs 1910 m. Krokuvoje (Lenkija), o miręs 1970-aisiais Vašingtone (JAV), – vienas žymiausių lietuvių poetų modernistų.

Gyvenimo blaškomas menininkas, prieš atvykdamas į pajūrį, studijavo Vytauto Didžiojo universitete Humanitarinių mokslų fakultete lietuvių, vokiečių, rusų kalbas. Klaipėdoje buvo vos metus. 1937–1941 m. H.Radauskas dirbo Lietuvos švietimo ministerijos knygų leidimo komisijoje, Valstybinėje leidykloje Kaune. 1944 m. pasitraukė į Vakarus, gyveno Vokietijoje. 1949 m. persikėlė į JAV, gyveno Baltimorėje, Čikagoje.