Švedijos Sundsvalio miesto gyventojai yra įbauginti didelių žiurkių, kurios nėra mums įprasto dydžio, o daug didesnės – lyg katės.

Tai ne "Kokteilio" fantazija, o graužikų išvaizdą apibūdinusio Planavimo skyriaus valdininko Benny Sagmo žodžiai.

Ir tikrai, ne juokas – žmonėms liepta uždaryti namų duris, o moksleiviai per pertraukas tarp pamokų neišleidžiami į lauką. Tokių priemonių imtasi po to, kai gigantiškos žiurkės ėmė šmirinėti gyvenamuosiuose rajonuose.

Sundsvalio valdžia pradėjo mūšį su ilgauodegėmis. Mieste buvo padėta 50 spąstų, į kuriuos vienu metu gali pakliūti po dvi graužikes. Taip pat ieškoma kitų kovos būdų.

"Jei mes negaudysime žiurkių, jų bus vis daugiau ir daugiau. Mūšiui su graužikais skirsime tiek lėšų, kiek reikės", – kategoriškas buvo B.Sagmo.

Iš kur staiga atsirado gigantiškos žiurkės, atsakymo ilgai nereikėjo ieškoti. Netoli yra du atliekų utilizavimo centrai – municipalinis ir privatus. Pastarasis atliekų tvarkymo taškas buvo uždarytas, turint tikslą perkelti jį į kitą vietą, todėl žiurkės, ieškodamos maisto, patraukė į gretimas teritorijas.

Švedai įsitikinę, kad ir municipaliniame centre šmirinėja nė kiek ne mažesnės "gražuolės".

Būtina žinoti

Žiurkės turi gerai išvystytą uoslę ir klausą, tačiau mato prastai, net neskiria spalvų.

Akys yra kaukolės šonuose, todėl žiurkės turi platų akiplotį, tačiau panoraminio vaizdo vis dėlto nemato.

Jos turi gerai apibrėžtą paros ritmą, aktyvios būna tamsoje ir miega bei ilsisi tik šviesiu paros metu. Maitinasi naktį, o maisto įsisavinimas vyksta anksti ryte.

Saugokitės patinų, nes jie yra agresyvesni už pateles.

Esant geroms sąlygoms, subrendusi žiurkė per metus gali atsivesti iki 15 mažylių (pelės – net 50). Gimę graužikai naujas vadas veda jau po pusantro–keturių mėnesių.

Nelinksmi tirščiai

Žiurkės gali įkąsti neįspėjusios.