Atėjus šaltiems orams, kai kur Turkijoje, Bulgarijoje galima pamatyti ant medžių striukes, paltus. Tai ne akcija "Aprenk medį", tokiu būdu geri žmonės nori pasidalyti šiltais rūbais su benamiais arba sunkiai gyvenančiais tautiečiais.

Tiesa, irzlesni žmonės – pesimistai tvirtina, kad taip gadinamas miesto vaizdas, jog bėdžiai šiais laikais tapo išrankūs ir ne viskas jiems tinka, ką kiti dovanoja. O ir buvę striukių šeimininkai taip atsikrato nereikalingų drabužių.

Tegul jie taip mano – visada buvo ir bus tokių, kurie geruose darbuose įžvelgia blogybių.

Iš arčiau susipažinus

Pesimistas – tai žmogus, sakąs tiesą iš anksto.

Sunku patikėti

Nors mūsų šalis – išsivysčiusi, tačiau ir pas mus vis yra vargšų, kenčiančių nepriteklius ir netgi maisto stygių.

Liūdna, tačiau faktas – Lietuvoje skursta penktadalis gyventojų, o nepriteklius smarkiai apėmęs kaimo vietoves, kur skursta net maždaug trečdalis šeimų. Ir nors daugelio mūsų seneliai ir močiutės gerai pamena sunkius karo ir pokario metus, kai maisto trūko visiems, ir eilės prie duonos rikiuodavosi paryčiais, net septintadalis lietuvių ir šiandien neišgali bent kas antrą dieną gauti mėsos, žuvų ar kitų baltymų.

Jungtinių Tautų (JT) organizacijos duomenimis, skirtingų šalių ar net kontinentų gyventojai maisto stygių išgyvena panašiai – jaučia ne tik alkį, bet ir nerimą, baimę dėl rytdienos. Stokojantieji maisto mažina dienos valgymų skaičių ir porcijas, renkasi skurdesnį racioną.

Pasak JT statistikos, per metus pasaulyje iššvaistoma maždaug trečdalis vartoti paruoštų maisto produktų, arba – 1,3 mlrd. t per metus. Europos Sąjungos šalyse kasmet išmetama apie 90 mln. t maisto atliekų, arba apie 180 kg vienam gyventojui. O vienas dažniausiai išmetamų maisto produktų – duona.