Vokietijoje paskaičiuota, kad vidutinė šeima per metus sunaudoja 93 tualetinio popieriaus ritinėlius. O kur tonos higienos produkto, sunaudojamo įmonėse, bendrovėse, įstaigose.

Žodžiu, pro unitazą į kanalizaciją iškeliauja sunkiai įsivaizduojami kiekiai, skaičiuojami milijardais tonų, vienkartinio popieriaus. Šioje Vakarų Europos valstybėje puoselėjama idėja atsisakyti jo. Aktyvistai tvirtina, kad ne visas tualetinis popierius, o tik pusė, pagamintas iš makulatūros, todėl jam reikia medienos, dėl jo kertami miškai. Taip pat panaudotą popierių reikia utilizuoti. Todėl irgi teršiama aplinka.

Vokiečiai savo tautiečius kviečia gamtos labui būti sąmoningus ir tualetuose naudotis bidė su lanksčia žarna, vandens dubenėliais ar specialiomis liejyklomis. Iniciatorių įsitikinimu, apsiplovimas vandeniu higieniškesnis apsišvarinimo būdas, nei naudojant popierių.

Abejoti verčianti statistika

Ir Lietuvoje sparčiai auga tualetinio popieriaus sunaudojimas – apie 15 proc. per metus. Vidutinis tualetinio popieriaus sunaudojimas vienam Baltijos šalių gyventojui per metus: Estijoje – 35 ritinėliai, Latvijoje – 26, Lietuvoje – 30.

Įvairi informacija

Indijoje vandeniu prausti intymias vietas buvo leidžiama tik kaire ranka.

Musulmonai dėl pagarbos popieriui, ant kurio užrašytas Koranas, tualetinio popieriaus nepripažįsta, naudoja vandenį ir taip pat kairę ranką.

Senovės graikai higienai naudojo akmenukus, molio gabaliukus.

Senovės Romoje naudotos ant lazdelės užmautos kempinės, kurias laikydavo pasūdytame vandenyje ąsočiuose. Jos buvo skirtos daugkartiniam naudojimui.

Prancūzijos karaliai apsivalydavo nėriniuotu audiniu.

Anglų lordai – knygų puslapiais.

Havajuose higienai buvo naudojami kokoso riešutų kevalai.

Eskimai apsivalydavo sniegu arba tundros samanomis.

Lietuvoje žmonės dažniausiai naudojo lapus ir šieną.