Namo iš Rusijos grįžtančiam Estijos piliečiui vos neteko Naujus metus sutikti kaimyninėje valstybėje. Nuotykio herojė – pilkoji varna, pastvėrusi iš esto jo pasą.

"Kokteiliui" pasakoję įvykį matę žmonės raitėsi iš juoko: "Kai žmogus iš Estijos rankose laikė dokumentą, atskrido šis įžūlumu garsėjantis paukštis ir, pastvėręs snapu, šovė į viršų. Viskas įvyko akimirksniu."

Uolūs Rusijos pareigūnai niekuo gyvu negalėjo praleisti svečio pro sieną. Jie net iškvietė kinologus, kad šie su šunimis rastų kur nors varnos pamestą pasą. Buvo surašytas dokumento dingimo aktas. Estui buvo duotas jo šalies konsulato adresas, kur galėtų gauti laikiną pažymėjimą.

Nemažai laiko ir nervų praradęs žmogus vargais negalais grįžo į gimtąją šalį.

Po dviejų dienų rusai atrado ir pasą. Tiesa, su juo estas negalės kirsti sienos, nes varna išplėšė vieną lapą.

Štai jums ir pilkosios

Monrealio universitete analizuojant apie du tūkstančius neįprastos paukščių elgsenos atvejų, buvo pripažinta, kad tarp paukščių aukščiausią intelekto koeficientą turi varniniai paukščiai.

Skirtingai nei daugelis kitų gyvūnų, varnos neturi paniško baimės jausmo ir geba atsargiai įvertinti aplinkybes.

Ornitologai dvylika varnų išmokė iškeisti žetonus į maistą. Eksperimento metu kiekvienam paukščiui jie davė po gardėsį. Tuomet sugniauždavo ranką, kitoje rodydami dažnai dar skanesnį kąsnelį. Po tam tikro laiko mokslininkai ranką atgniauždavo. Jeigu varna atiduodavo pirmąjį gardėsį, mainais gaudavo antrąjį.

Kai kurios varnos, prieš priimdamos sprendimą, laukdavo keletą minučių.

Prizai už kantrybę buvo nevienodos vertės, ir paukščiai dažniau mainydavosi matydami aukštos kokybės maistą. Ilgiausiai jie gebėjo išlaukti penkias minutes. Per šį laiką kai kurios varnos padėdavo pirmąjį kąsnelį ant žemės arba paslėpdavo ir reguliariai tikrindavo, ar šis tebėra.