Profesionalo karjerą Kauno „Žalgirio“ komandoje pradėjęs Arvydas Sabonis neįsivaizduoja gyvenimo be klubo, į kurį sugrįžęs, po karjeros pajėgiausioje pasaulio krepšinio lygoje NBA, pakabino batelius ant vinies, rašo portalas lrytas.lt, remdamasis interviu portale rg.ru.

Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentas A. Sabonis interviu portalui rg.ru pasakojo apie „Žalgirio“ krizės laikus, didžiausius pasiekimus, mažesnį jaunimo patriotizmą.

- NBA praleidote aštuonis sezonus, tačiau vienu momentu esate prisipažinęs, kad norite namo. Kas nutiko?

- Aš tiesiog norėjau sugrįžti į namus. Nesvarbu, kaip gerai sekėsi užsienyje, gimtinė vis tiek šaukė. Be to, visada norėjau karjerą baigti „Žalgiryje“. Tai klubas, kuris man davė labai daug.

- 2008 metų spalio mėnesį „Žalgiris“ dėl skolų atsidūrė ties praraja. Įsivaizduojate save be gimtojo miesto klubo?

- Situacija tikrai buvo sudėtinga. Netgi tuometinis Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus domėjosi šia situacija. Buvome susitikę, pasikalbėjome ir suradome būdą, kaip padėti klubui.

Aš neįsivaizduoju krepšinio be „Žalgirio“. Juk šis klubas tapo žinomas ne tik Sovietų sąjungoje, bet ir visame pasaulyje. Kai „Žalgiriui“ prireikė mano pagalbos, sutikau net nedvejojęs.

- Ar dabartiniai krepšininkai jaučia tokius pat patriotinius jausmus kaip jūs?

- Manau, kad mano kartoje patriotizmas buvo svarbesnis nei dabar. Tokie laikai atėjo ir nieko nepadarysi.

- Kartą minėjote, kad esate laimingas, jog jūsų vaikai negyvena Lietuvoje. Kodėl?

- Pirmiausia dėl to, kad Ispanija, kur ir yra mano vaikai – labai gera šalis. Antra, Lietuvoje mano pavardę žino kiekvienas žmogus ir čia sunku gyventi, kuomet tavo pavardė Sabonis. Atsiranda spaudimas ir kai kuriais atvejais pritrūksta komforto.

- Jeigu nebūtumėte tapęs krepšininku, kokią profesiją būtumėte pasirinkęs?

- Akordeonisto. Vaikystėje grojau akordeonu, tačiau Lietuvoje, su tokiu ūgiu, yra tik viena profesija ir vienas sportas – krepšinis. Ir aš pasirinkau šį kelią. Dėl to tikrai nesigailiu.