R. Laukys šiuo metu gyvena JAV, todėl jo apklausa vyko nuotoliniu būdu.
R. Laukys papasakojo, kad 2020 metais, pandemijos metu, jis dirbo bendrovės „Profarma“ vykdančiuoju direktoriumi.
Liudytojas į dalį klausimų negalėjo atsakyti, nes praėjo daug laiko ir jis nebeatsimena detalių. Paklaustas, ar bendravo su tuometine viceministre L. Jaruševičiene, R. Laukys sakė, kad su ja apsikeitė keliais elektroniniais laiškais apie mokomąsias priemones darbui su COVID-19 testais.
Kaltinamoji L. Jaruševičienė liudytojo klausė, kas toks yra „Skvernas“, minimas R. Laukio susirašinėjime su „Profarma“ darbuotoju Algirdu Činiku. Politiniuose kuluaruose tokia pravarde vadinamas Seimo narys, buvęs premjeras Saulius Skvernelis.
„Atsisakau duoti parodymus, nes tai gali būti panaudota prieš mane kitoje byloje“, – sakė R. Laukys.
Kai liudytojas atsisakė atsakyti dar į kelis klausimus, motyvuodamas tuo, kad tai gali būti panaudota prieš jį kitoje byloje, teisėjas Jeugenijušas Jaglinskis priminė, kad minima kita byla yra nutraukta ir jokie veiksmai joje neatliekami.
„Nutraukta byla gali būti atnaujinta“, – nepasidavė R. Laukys ir neatsakė į jam nepatinkančius klausimus.
Baigus liudytojo apklausą, kaltinamoji teismui pateikė prašymą dėl išlaidų advokatams atlyginimo.
Per keletą metų L. Jaruševičienę gynė keletas advokatų. Bendra prašoma kompensuoti suma, išleista gynybai – apie 44 tūkst. eurų.
Po paskutinio liudytojo apklausos kaltinamoji savi iniciatyva davė papildomus parodymus. Ji detaliai, minučių tikslumu, pasakojo apie susirašinėjimą su valstybės tarnautojais ir verslo atstovais. Beveik valandos trukmės kalbą L. Jaruševičienė užbaigė prašymu ją išteisinti.
Kitas posėdis numatytas balandžio 14 dieną. Planuojama, kad tądien prokuroras ir advokatas sakys baigiamąsias kalbas.
Kaip rašė BNS, ikiteisminio tyrimo duomenimis, buvusi viceministrė galimai teikė nepagrįstus ir neteisėtus reikalavimus ministerijai pavaldžiai Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai (NVSPL).
Anot prokurorų, L. Jaruševičienė laboratorijai nurodė atlikti neteisėtus veiksmus, tokiu būdu nepagrįstai suteikiant privilegijų bendrovei „Profarma“, dėl ko valstybė ir Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) patyrė „didelę turtinę ir neturtinę žalą“.
L. Jaruševičienė jai pateiktus kaltinimus atmeta. Ji sako, kad byla sufabrikuota ir suklastota, o sprendimus dėl testų įsigijimo priiminėjo tuomet Ministrų kabinetui vadovavęs S. Skvernelis.
Sveikatos apsaugos ministro pareigas tuomet ėjęs Aurelijus Veryga anksčiau teisme liudijo, kad L. Jaruševičienė savarankiškų sprendimų nepriėmė ir tik vykdė jo, kaip ministro, nurodymus.
2016–2020 metais SAM vadovavęs dabartinis „valstiečių“ lyderis teigė, kad atsakomybės ėmėsi ir tuometis premjeras S. Skvernelis, jo komanda, o viena ministerija nebūtų pajėgusi tvarkytis su situacija.
Jis pripažino telefonu bendravęs su įmonės „Profarma“ vadove Edita Mištiniene, tačiau teigė, kad sprendimų dėl testų pirkimo nepriėmė.
A. Veryga 2016–2020 metais ėjo sveikatos apsaugos ministro pareigas, jo komandoje dirbusi viceministrė L. Jaruševičienė iš pareigų pasitraukė 2020 metų rugpjūtį, teisėsaugai jai pareiškus įtarimus.
Pagal pirkimo-pardavimo sutartį NVSPL iš bendrovės „Profarma“ įsigijo 510 tūkst. greitųjų serologinių testų pažeisdama Viešųjų pirkimų įstatymo normas. Iš valstybės biudžeto už šiuos testus bendrovei sumokėta per 6 mln. eurų.
Apeliacinis teismas užpernai patvirtino, kad už testus valstybė permokėjo, todėl dviem bendrovėms, tarp jų – „Profarmai“, nurodė grąžinti valstybei daugiau nei 4 mln. eurų. „Profarma“ teismo sprendimą įvykdė ir priteistus 145 tūkst. eurų valstybei sumokėjo.
Naujausi komentarai