NORS GREIČIO MATUOKLIŲ DAUGĖJA, ŽUVUSIŲJŲ KELIUOSE SKAIČIUS – ŠOKIRUOJANTIS: KUR ŠUO PAKASTAS?

Šiemet eismo įvykių skaičius, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, augo nedaug, bet žuvusiųjų eismo įvykiuose skaičius išaugo jau 42 proc. „Labas vakaras, Lietuva“ laidoje eismo įvykių statistiką pakomentavo Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus viršininkas Rytis Vosylius.

„Iš tikrųjų labai įdomi tendencija, nes pačių eismo įvykių nepadaugėjo, išliko kelerių metų tendencijos, bet žuvusių šiemet, palyginti su pernai, išaugo labai stipriai, ir ką pastebėjome, kad net 57 proc. išaugo žuvusių vairuotojų skaičius. Jei anksčiau didžiausia problema buvo pėstieji, tai jau kelerius metus jų mirčių skaičius mažėja, o šiemet vairuotojų mirčių skaičius labai išaugo. Jau praktiškai turime tokį skaičių, kokį turėjome pernai per visus metus“, – sakė R. Vosylius.

– Ar galima išskirti pagrindines priežastis? Nes yra tokia statistika, kad žuvusių girtų vairuotojų skaičius sumažėjo, vadinasi, yra kažkokie kiti veiksniai, lemiantys tokį didelį tragiškų nelaimių skaičių.

– Pagrindinis, tikrai nenustebinsiu, veiksnys – būtent greitis, saugaus greičio nesilaikymas ar leistino greičio nesilaikymas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Tačiau matuoklių Lietuvoje daugėja ir dar jų daugės, tai ta priemonė neveikia?

– Ji veikia. Iš tikrųjų, tuose ruožuose, kur yra įrengti matuokliai, gerokai sumažėjo eismo įvykių. Tačiau, aišku, dar ne visi keliai padengti, tai labai daug tokių eismo įvykių, kur nuvažiuojama nuo kelio. Ir motociklininkų žūčių skaičius padidėjo, pavyzdžiui, posūkyje nesuvaldo ir nulekia nuo kelio. Tai vėlgi rodo, kad nebuvo pasirinktas saugus greitis.

– O, pavyzdžiui, kelio danga, jo būklė kiek turi įtakos avaringumui?

– Na, viskas avaringumui turi įtakos, – ir kelias, infrastruktūra, ir oro sąlygos. Tačiau tokių priežasčių, kad dėl kelio būklės įvyko kažkokios mirtys ar pan., nefiksuojame.

Viskas avaringumui turi įtakos – ir kelias, infrastruktūra, ir oro sąlygos.

– Šiuo atveju galbūt pasiteisino sugriežtinta atsakomybė už vairavimą išgėrus. Kokių dar drausminimo priemonių būtų galima imtis šioje situacija?

– Pastebėjome, kad kai atsirado baudžiamoji atsakomybė dėl sunkiai apgirtusių vairuotojų, tai tuo metu girtų vairuotojų po lygiai buvo sulaikoma tiek iki 1,5 prom. girtumo, tiek virš. Šią dieną beveik dvigubai yra mažiau tų, kurie sunkiai apgirtę. Taip pat, palyginti su pernai, apie 50 proc. sumažėjo žuvusių dėl neblaivių vairuotojų kaltės. Be to, pernai lapkričio mėnesį įsigaliojo griežtesnės sankcijos vairuotojams, kurie vairuoja neturėdami teisės vairuoti – už pakartotinį vairavimą yra konfiskuojama transporto priemonė. Tai dar metai nepraėjo, bet jau matome, kad iki 20 proc. mažiau eismo įvykių sukelia neturintys teisės vairuoti. Tikrai tos priemonės veikia, bet visad reikia žiūrėti į ateitį.

– Ar įmanoma įvertinti, kokią vis dėlto įtaką tokiam dideliam avarijų skaičiui daro telefonų naudojimas?

– Vienetai prisipažįsta, kad per eismo įvykį naudojosi telefonu, todėl tą tikrą statistiką turėti labai sudėtinga. Tačiau, aišku, daro įtaką, nes ir tyrimai tą rodo.

– Keista statistika. Avarijų mažiau, žuvusiųjų daugiau. Kodėl taip yra?

– Na, turbūt atsimenate, tas baisias avarijas, kur žuvo penki žmonės, trys žmonės, tai va todėl.

– Kalbant apie ilguosius savaitgalius, šventines dienas, ar pastebite, kad išauga tragiškų nelaimių statistika?

– Pačiomis saugiausiomis savaitės dienomis yra laikomos šeštadienis ir sekmadienis, o penktadienį ir pirmadienį – daugiausiai eismo įvykių. Tai ir šventinėmis dienomis nesiskiria. Padidėjimas yra prieš šventes.