Ministrų kabinetas pakoregavo įsakymą dėl ekstremalios padėties Latvijoje, nustatydamas, kad žmonės, atvykstantys į Latviją iš šalių, kuriose COVID-19 atvejų per 14 dienų skaičius 100-ui tūkst. gyventojų neviršija 15, neprivalės laikytis 14 dienų saviizoliacijos.

Šių šalių sąrašas skelbiamas Ligų kontrolės ir prevencijos centro interneto svetainėje. Jį žadama atnaujinti kiekvieną penktadienį.

Tai Liuksemburgas, Nyderlandai, Italija, Danija, Lenkija, Rumunija, Prancūzija, Suomija, Vokietija, Čekija, Estija, Austrija, Bulgarija, Lietuva, Vengrija, Norvegija, Šveicarija, Kipras, Graikija, Islandija, Slovakija, Kroatija, Slovėnija ir Lichtenšteinas.

Pažymima, kad šis reikalavimas Lietuvos ir Estijos gyventojams buvo atšauktas dar gegužės 15-ąją.

Tarp Europos šalių, kurių gyventojai atvykę į Latviją turės laikytis 14 dienų saviizoliacijos, yra Švedija, Jungtinė Karalystė, Portugalija, Belgija, Malta, Airija ir Ispanija.

K.Kėvalas Telšių vyskupijai vadovavo pustrečių metų.

Šiemet vasarį popiežius Pranciškus Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Katalikų teologijos fakulteto dėstytoją vyskupą dr. K.Kėvalą paskyrė Kauno arkivyskupu metropolitu, tad Telšių vyskupija liko be nuolatinio ganytojo.

Birželio 1-ąją pranešta geroji naujiena – naujuoju Telšių vyskupu tapo K.Kėvalo bendraamžis 48-erių A.Jurevičius iš Vievio.

A.Jurevičius studijavo Vilniaus J.Tallat-Kelpšos aukštesniojoje muzikos mokykloje.

1986–1991 m. vadovavo chorui ir dirbo vargonininku Vievio Šv. Onos bažnyčioje. Metus dirbo tikybos mokytoju Vilniaus mokykloje.

Nuo 1991 m. studijavo Kauno kunigų seminarijoje ir VDU Katalikų teologijos fakultete.

Mokydamasis kunigų seminarijoje, atliko vargonininko tarnystę, o popiežiui Jonui Pauliui II lankantis Kaune, 1993-iųjų rugsėjo 6-ąją, vargonavo per mišias Kauno Santakoje.

1996 m. gruodžio 26 d. įšventintas kunigu.

Studijavo praktinę teologiją Frankfurte prie Maino (Vokietija), kur įgijo praktinės teologijos mokslų daktaro laipsnį.

Dirbo Lietuvos mokslų akademijoje projekto mokslo ekspertu.

2008 m. popiežius Benediktas XVI suteikė kunigui A.Jurevičiui Jo Šventenybės kapeliono (monsinjoro) titulą.

Naujasis Telšių vyskupas yra kelių knygų ir daugelio mokslinių bei publicistinių straipsnių autorius.

2018 m. liepą popiežius Pranciškus monsinjorą A.Jurevičių paskyrė Kauno arkivyskupijos vyskupu augziliaru.

Nuo 2019 m. kovo jis dirbo Kauno arkivyskupijos apaštaliniu administratoriumi.

2018 m. rugpjūčio 19 d. Kauno arkikatedroje suteikti vyskupo šventimai.

2019 m. kovo 1 d. paskirtas Kauno arkivyskupijos apaštaliniu administratoriumi.

Vyskupo Algirdo įžengimas į Telšių Šv. Antano Paduviečio katedrą numatytas birželio 29 d. 12 val. apaštalų šv. Petro ir Pauliaus iškilmėse.

Nuo birželio 1-osios keičiasi STT struktūra, ir teritoriniuose padaliniuose nebelieka Korupcijos prevencijos poskyrių.

L.Barišauskas neslėpė, jog šiuo metu išgyvena ne itin džiugias nuotaikas.

"Matyt, karantino laikotarpiu, kai viskas persikėlė į elektroninę erdvę, buvo pamanyta, jog viską šiais laikais galima koordinuoti iš Vilniaus, nuotoliniu būdu. Tai aš nusprendžiau, jog kam gadinti nekrologą įrašu apie žemesnes pareigas", – juokavo L.Barišauskas.

L.Barišauskas miestiečiams žinomas iš spaudos puslapių, įvairių televizijos kanalų, radijo reportažų. Dažniausiai L.Barišauskas komentuodavo pranešimus apie STT atliekamus tyrimus.

L.Barišauskas prisiminė, jog Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriuje dirbo 17 metų, o STT darbą pradėjo 2006 m.

"Ten dirbau juridinį darbą, o čia – švietėjišką. Kai sudedi išdirbtus metus, visas gyvenimas išeina. Gaila man tų renginių, kuriuos organizuodavau, į juos suvažiuodavo ir po 200 žmonių. Kai atėjau dirbti, juk visų šių užsiėmimų korupcijos prevencijos temomis nebuvo. Tokie naivūs anuomet atrodėme. O atsigręžus atgal jau yra ką prisiminti. Atrodo, jog nieko blogo nepadarėme, tik gera", – apie karjerą kalbėjo L.Barišauskas.

Pasak L.Barišausko, jam iki pareigūno pensijos dar yra likę metai. Tai L.Barišauskui ir kelia didžiausią nerimą.

"Neslėpsiu, pasiūlymų kol kas neturiu jokių, Ką veiksiu, nežinau. Mėginsiu pailsėti, o rudeniop teks sukti galvą", – patikino vyras.

L.Barišauskas tikino, jog, prieš palikdamas pareigas, iš vadovybės gavo apdovanojimą.

"Palieku tarnybą ir išsinešu tik kryžių. Gavau apdovanojimą už nuopelnus tarnybai. Prisipažinsiu, nesitikėjau", – tikino L.Barišauskas.

Klaipėdiečiai Karolis Kaupys ir Egidijus Gumuliauskas vis dar gyvena įspūdžiais po savaitgalio žvejybos Nemune ties Rusne. Vyrai pagavo didžiulį šamą.

"Pirmiausia, džiaugiuosi, kad turėsiu šio šamo galvos iškamšą. Antras itin džiuginantis dalykas – nuotrauka su laimikiu. Žuvį pasidalijome su Egidijumi. Ką gaminti, tikiuosi, patars visagalis internetas.  Pagautos žuvies dar neragavome", – atviravo K.Kaupys.

27-erių klaipėdietis pasakojo, kad šeštadienį su draugu žvejojo lydekas, todėl valas buvo nestoras.

Vobleriu suviliotas šamas užkibo, bet nepasidavė ištraukiamas į krantą maždaug valandą.

Panašioje vietoje ne ką mažesnių šamų abiem žvejybos entuziastams yra užkibę ir anksčiau, bet jų pasverti ar nufotografuoti vyrams nepavyko – stiprios žuvys vis nutrūkdavo ir dingdavo upės gelmėje.

Gal ir penktadienį pagautą 22 kg sveriantį, pusantro metro ilgio šamą vyrai būtų paleidę, bet po ilgos kovos ir alinamos fotosesijos jis nebūtų išgyvenęs.

Visas kitas žuvis, kurias vyrams dar pasiseks pagauti, jie ketina paleisti.

Tai ne pati didžiausia K.Kaupio pagauta žuvis. Prie Gran Kanarijos krantų jam teko ištraukti 28 kg sveriančią rają.

Šeštadienį pagauto šamo galva puikuosis šalia 6 kg svėrusios barakudos galvos iškamšos.

Didžiausia K.Kaupio svajonė pagauti didžiausią Lietuvos vandenyse gyvenantį šamą, jis turėtų būti didesnis nei 2008 m. Kauno mariose pagautas 230 cm ilgio ir 83,250 kg svorio šamas.

"Žvejoti – didžiausia mano aistra. Vieną savaitgalio dieną atiduodu duoklę šeimai, o kitą būtinai važiuoju žvejoti. Labiausiai noriu pagauti tokią žuvį, kurios kitiems neteko sužvejoti. Patirties turiu daug, o užsidegimo – dar daugiau", – sakė K.Kaupys.

Kad ir kokių tikslų vedinas ar vedina nusprendėte lankyti bokso treniruotes, labai svarbu įvaldyti šio sporto pradžiamokslį. Jis pravers ir tuomet, jei norite tik akies krašteliu susipažinti, koks tai sportas.

Olimpietis boksininkas Daugirdas Šemiotas teigia, kad  visų pirma būtina išmokti tinkamos stovėsenos bei smūgių technikos, o taip pat kaip tinkamai judėti link varžovo ir nuo jo tolti.

Pradmenų mokytis jis pataria lėtu tempu, geriausia tai daryti atsistojus prieš veidrodį, kad galėtumėte matyti savo judesius.

Taisyklinga stovėsena būtina tam, kad galėtume atlikti efektyvius smūgius, tik taip bus galima pajungti visas smūgiui reikalingas raumenų grupes. Taisyklingai stovint bus daug lengviau atremti varžovo smūgius.

Išmokus smūgio technikos smūgiuojama bus stipriau bei taikliau, mažiau pavargstama, mažesnė ir traumų tikimybė.

Atidžiai, atkakliai treniruojantis pradinius įgūdžius įgyti galima jau per kelias savaites.  

Atsisakius tokios tvarkos maždaug mėnesiu sutrumpėtų tokio prašymo vykdymo trukmė. Antradienį Seimas po pateikimo priėmė svarstyti Civilinio proceso kodekso pataisas, įteisinančias racionalesnį bendradarbiavimo mechanizmą šioje srityje.

Per metus Teisingumo ministerija tokių prašymų užsienio valstybėms išsiunčia daugiau kaip 300. Lietuvos teismai prašo kitų valstybių teismų civilinėse bylose apklausti tose šalyse gyvenančius liudytojus, surinkti įrodymus ar įteikti dokumentus atsakovams, suinteresuotiems asmenims.

Šiuo metu tiesiogiai bendradarbiauja Europos Sąjungos narių valstybių teismai. Siūloma, kad Lietuvos teismai su kitų valstybių teismais palaikytų ryšius pagal tarptautines sutartis, kurios nustato tiesioginio bendradarbiavimo principą, o jeigu tokių sutarčių nėra – tuomet diplomatiniais kanalais.

Užsienio valstybių teismai, kreipdamiesi į Lietuvos teismus dėl teisinės pagalbos prašymų, ir toliau dokumentus siųs per Lietuvos teisingumo ministeriją.

Antradienį oficialiajame teisinės informacijos interneto portale paskelbtame įsake dėl valstybės politikos branduolinio atgrasymo srityje pagrindų nurodomos pagrindinės grėsmės, kurios, priklausomai nuo karinės, politinės ir strateginės padėties pasikeitimo, gali virsti karinėmis (agresijos) grėsmėmis Rusijai ir kurių neutralizavimui vykdomas branduolinis atgrasymas.

Viena iš tokių grėsmių yra „potencialaus priešininko bendrosios paskirties pajėgų,.. apimančių branduolinio ginklo pristatymo priemones, telkimas RF ir jos sąjungininkams gretimose teritorijose ir gretimose jūrų akvatorijose“.

„Valstybių, laikančių RF potencialia priešininke, priešraketinių sistemų ir priemonių, sparnuotųjų ir balistinių vidutinio ir artimojo nuotolio raketų, ypač taiklių nebranduolinių ir hipergarsinių ginklų, kovinių bepiločių orlaivių, kryptingos energijos ginklų dislokavimas“ yra dar viena tokia sąlyga.

Tarp grėsmių taip pat minimi „priešraketinės gynybos priemonių ir smogiamųjų sistemų kūrimas ir dislokavimas kosmose“, „branduolinio ginklo ir/arba kitokių masinio naikinimo ginklų, kurie gali būti panaudoti prieš RF ir/ar jos sąjungininkus, taip pat šių ginklų pristatymo priemonių buvimas valstybėse“, nekontroliuojamas branduolinio ginklo, jo gabenimo priemonių, technologijų ir jų gaminimo įrangos platinimas, „branduolinio ginklo ir jo gabenimo priemonių dislokavimas nebranduolinių valstybių teritorijose“.

Dokumente pažymima, kad Rusija branduolinį atgrasymą vykdo atskirų valstybių ir karinių koalicijų (blokų, sąjungų), kurios Rusiją laiko potencialia priešininke ir turi branduolinių ginklų ir/ar kitų masinio naikinimo ginklų arba reikšmingą bendrosios paskirties pajėgų kovinį potencialą, atžvilgiu.

„Vykdydama branduolinį atgrasymą RF atsižvelgia į potencialaus priešininko puolamųjų priemonių (sparnuotųjų ir balistinių raketų, hipergarsinių orlaivių, kovinių bepiločių orlaivių), kryptingos energijos ginklų, priešraketinės gynybos, perspėjimo apie raketinį branduolinį smūgį priemonių, branduolinio ginklo ir/ar kitokių masinio naikinimo ginklų, kurie gali būti panaudoti prieš RF ir/ar jos sąjungininkus, dislokavimą kitų valstybių teritorijose“, – sakoma dokumente.

Apie tai pirmasis pranešė portalas lrt.lt, šią informaciją patvirtino STT atstovė Renata Keblienė.

„Taip, pareigūnai lankėsi „Kauno tiltuose“. Daugiau kol kas negaliu nieko pakomentuoti“, – BNS sakė R. Keblienė.

„Yra atliekami intensyvūs veiksmai, galiu tik tiek patvirtinti, kad šiandien buvo ten lankytasi“, – pridūrė ji.

Su „Kauno tiltų“ vadovu Aldu Rusevičiumi BNS antradienį susisiekti nepavyko.

STT atstovai taip pat nepatvirtino, kad vizitas „Kauno tiltuose“ yra susijęs su antradienį įvykusiais Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidento Valdo Sutkaus ir Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vadovo Manto Zalatoriaus suėmimais.

Teisėsaugos atstovai antradienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė, kad be V. Sutkaus ir M. Zalatoriaus taip pat yra suimti keturi kiti privatūs asmenys.

Omenyje turimas apiplėšimas, įvykdytas dar naktį į pirmadienį. Parduotuvės apiplėšimo vaizdo įrašas buvo paskelbtas internete. Jame matyti, kaip minia įsiveržia į butiką. Po kelių minučių žmonės pradeda bėgti iš parduotuvės, kad pasislėptų su pagrobtais daiktais dar prieš atvykstant policijai.

Leidinys taip pat cituoja „Rolex“ atstovą, kuris tikina, kad plėšikai nieko nepešė: esą laikrodžiai iš anksto buvo paimti iš parduotuvės, o piktadariai tik išdaužė langus ir vitrinas.

Nuo riaušininkų Niujorke taip pat nukentėjo „Bloomingdale's“ parduotuvė, „Chanel“, „Dolce & Gabbana“ ir kitų prestižinių prekių ženklų butikai.

Daugelyje JAV miestų nuo praėjusios savaitės pradžios nesiliauja masinės protesto akcijos ir riaušės dėl afroamerikiečio George'o Floydo žūties.