Smarkiai padaugėjo žalų sodybose: įvardijo, kas padarė daugiausiai nuostolių | Diena.lt

SMARKIAI PADAUGĖJO ŽALŲ SODYBOSE: ĮVARDIJO, KAS PADARĖ DAUGIAUSIAI NUOSTOLIŲ

  • 2

Paskaičiuota, kad per pirmus septynis šių metų mėnesius sodybų savininkams patirta žala yra net 86 proc. didesnė negu pernai, praneša LNK.

„Prasidėjus pandemijai, turbūt visi prisimename, kad daugelis šalių užsidarė ir nebuvo įmanoma keliauti, tai dėl tos priežasties daugelis Lietuvos žmonių atsigręžė į poilsį Lietuvoje. Aišku, viena iš to poilsio formų yra sodybos, sodo nameliai, vasarnamiai. Paskui žmones atkeliavo visi būtini daiktai, kurie reikalingi patogiam gyvenimui sukurti, pavyzdžiui, televizoriai, buitinė technika, audio, video aparatūra, neretas žmogus turbūt atnaujino baldus, pirko lauko baldų, įsigijo modernią kepsninę. Dėl šios priežasties, kad mes labiau pradėjome atostogauti Lietuvoje, būtent sodybose, vasarnamiuose susikaupė daugiau turto ir pradėjo atsitikti įvykiai, kurie gadino ar kitaip niokojo šitą turtą“, – aiškino „Lietuvos draudimo“ žalų departamento vadovas Artūras Juodeikis.

Daugiausiai žalos gyventojams padarė gaisrai. Pasižymėjo ir vagys.

„Tai yra laipsniškai augantis procesas ir tas turtas kaupiasi metai iš metų, bet šiemet jau pastebime tokį ryškesnį pokytį, kai per pusę metų mes klientams patirtų nuostolių sodybose, sodo nameliuose, vasarnamiuose dėl įvairių priežasčių išmokėjome beveik 0,5 mln. eurų. Lyginant su praeitais metais, tai yra beveik du kartus didesnė suma. Aišku, pati didžiausia nelaimė kalbant apie pastatus yra gaisras ir arti pusės tos išmokos sumos sudarė būtent ugnies padarytos žalos. Bet vėlgi, kadangi turto sukaupta daugiau, tai ir nuostolių gaisras padarė daugiau. Likusi dalis maždaug proporcingai pasiskirstė tarp nuostolių, kuriuos padarė vagystės ir gamtos stichijos“, – teigė A. Juodeikis.

Žalų ekspertas dalijosi patarimais, kaip apsaugoti savo turtą ir išvengti galimų nuostolių.

„Yra daug priežasčių. Persikėlus gyventi į kitą vietą, galbūt padidėja elektros prietaisų galia, kas irgi gali būti gaisro priežastis. Taip pat ir tie patys dūmtraukiai, jų priežiūra. Kalbant apie vagystes – negalima palikti daiktų be priežiūros, periodiškai reikia atvažiuoti pasižiūrėti į tą sodybą, kurioje yra daugiau turto, išvažiuojant nepamiršti uždaryti langus, duris, išjungti elektrą, vandenį, nepamiršti įjungti apsaugos sistemą, jeigu tokią turite. Aišku, geri kaimynai taip pat yra labai svarbu“, – tikino A. Juodeikis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Visą savo turtą laikyti vienoje vietoje nėra saugu, nes vienos vagystės ar gaisro metu rizikuojate netekti visko.

„Daug daugiau prikaupėme turto ir bloga akis to taip pat pro akis nepraleido. Vagys nesnaudžia, bet manau, kad pagrindinė priežastis yra to turto sankaupa vienoje vietoje, todėl bet koks įvykis jau tampa daug didesnis nei būdavo anksčiau“, – teigė draudimo ekspertas.

„Vagiami tie patys daiktai – kepsninės, dviračiai, lauko baldai, buitinė technika ir panašūs daiktai, kuriuos vėliau galima realizuoti“, – pridėjo A. Juodeikis.

Rašyti komentarą
Komentarai (2)

privatizacijos eiga buvau pasibaisejes....

a po banku, pensijiniu fondu...privalomu draudimu...ir elektros aferistu zygio per lietuva nebematau reikalo lietuvoje ka nors turet... taskas padetas...jokiu investiciju jokiu dovanu jokiu reikalu su nuzmogintojais.... nenorit gyvent kaip zmones - nu i gyvenkit taip kaip jum iseina....aciu geroves valstybei ir jos turtu ysisavintojams...

Apie sodybas

Lietuvoje privatizacija buvo vykdyta neteisėtai. Po to vyko ištisinis nusikaltimas perkant parduodant nekilnojamąjį turtą. Vien paimkit medikų ar teisininkų klanus ir dar pridėkite švietimo, aukštojo mokslo, mokslo institucijų vadovų atvejus . Skaičkuokite. Kaip tokius kiekius nekilnojamojo turto galėjo sukaupti pvz buvęs mokyklos direktorius ar tiesiog prokuroras? Dauginimas jo algą iš padirbti laikotarpio. Namie suregistruokite jo niekur niekada nedirbusiuus vaikus ir išsigimusius anūkus, kurių funkcionavimui reikia penkių auklių dviejų virėjų medicinos personalo ir policininko atvežami narkotinių preparatus iki namo durų reguliariai. Sodybose savininkais tapo žmogiškai su nelegaliais ir dažniausia už narkotinių preparatų platinimą sukauptais pinigais ar iš ES fondų išgrobstytais pinigais per biudžetinių įstaigų remontus, statybas, renovacijos. Oskatai Statybų renovacija metu institucijų vadovams, ligoninių vadovams, švietimo ir mokslo institucijų vadovams buvo daugiau nei 10 proc.

SUSIJUSIOS NAUJIENOS