ŠOKIRUOJANTI DINGUSIŲ ŽMONIŲ STATISTIKA: APIE ARTIMĄJĮ NIEKO NEŽINO IR KELIS DEŠIMTMEČIUS

Jautri tema apie žmones, kuriems tenka gyventi laukimu. Vieniems dingusių artimųjų tenka laukti kelias paras, savaites ar mėnesius, o kitiems – kartais ir metus, ir ištisus dešimtmečius. Anot pareigūnų, dingsta tiek suaugusieji, tiek vaikai. Kaip gyvena tos šeimos, kokios problemos, kaip dažnai atsiranda dingusieji? To LNK žurnalistė teiravosi Dingusių žmonių šeimos paramos centro socialinės darbuotojos ir atvejo vadybininkės Arūnės Bernatonytės.

– Kiek praėjusiais metais užregistruota dingusių žmonių, tarkim, vaikų?

– Praėjusiais metais buvo dingę 1938 vaikai. Tiesa, reikėtų pažymėti, kad tas pats vaikas gali būti pabėgęs ir penkis kartus. Visi tie atvejai yra įtraukiami į bendrą statistiką. Taigi mes žinome, kiek buvo iš viso pabėgimo atvejų. Didžiąją dalį sudaro tie nepilnamečiai, kurie reguliariai bėga iš namų.

– Kiek buvo tokių vaikų, kurie į savo šeimas taip ir nesugrįžo?

– Sunku pasakyti, nes nežinome tikslaus skaičiaus. Bet tokių atvejų tikrai yra. Pavyzdžiui, vienos iš mūsų centro įkūrėjų sūnus taip ir negrįžo namo. Jis dingęs prieš 26-erius metus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Jei pridėtume ir dingusius suaugusius, tie skaičiai būtų dar didesni. Sakykite, kokios dažniausios žmonių dingimo priežastys?

– Jei kalbėtume apie vaikus, tai didžioji dalis bėga tiesiog nuo tam tikrų problemų. Tai gali būti ne tik patyčios, bet ir smurtas ar kiti skauduliai šeimoje. Netgi – dėmesio stoka. Kai kalbasi specialistai, būna, vaikai atsiveria. Vienas, pavyzdžiui, sakė, kad labai blogas jausmas apėmė ir kilo vidinis noras pabėgti iš namų mirus dėdei. Kalbant apie suaugusius, ypač jei vertintume pastaruosius įvykius, tai dažniausiai dingsta į užsienį išvažiavę dirbti žmonės. Nutrūksta ryšys ir artimieji su juo nebegali susisiekti.

Vienas vaikas, pavyzdžiui, sakė, kad labai blogas jausmas apėmė ir kilo vidinis noras pabėgti iš namų mirus dėdei.

– Kaip dažnai dingusieji atsiranda?

– Vaikai atsiranda daug dažniau, nes jų paieškos tinklas ypač gerai išvystytas visoje Europoje. Veikia ir Karštoji dingusių vaikų pagalbos linija 116000. Ši linija administruojama 32 Europos šalyse. Jei tėvai kreipiasi su prašymu, pateikia dingusio vaiko asmens duomenis, mes galime skelbti tarptautinę paiešką. Dėl suaugusiųjų paieškos, tai tokios schemos nėra. Neturime tokių įrankių, kaip kad dirbant su nepilnamečiais. Tačiau dingus suaugusiam žmogui irgi svarbu nedelsti, iškart kreiptis į policiją, kuri imasi veiksmų.

– Visai neseniai nuskambėjo istorija, kai šeimai po kelerių metų pavyko atrasti toli nuo Lietuvos dingusį artimąjį. Pasirodo, ta lietuvaitė tiesiog norėjo nutraukti su šeima ryšius. Ar dažni tokie atvejai?

– Tai nėra dažni atvejai, bet tokių istorijų kartas nuo karto pasigirsta. Kaip minėjau, kiekvienas suaugęs žmogus turi teisę pats nuspręsti ar jis nori nutraukti santykius su šeima, artimaisiais. Bet pasitaiko, kad kokia nors organizacija, jei buvo skelbta paieška, atranda, praneša. Bet taip nutinka tikrai nedažnai.