Buvęs sovietų milicijos pareigūnas lieka išteisintas dėl karo nusikaltimų | Diena.lt

BUVĘS SOVIETŲ MILICIJOS PAREIGŪNAS LIEKA IŠTEISINTAS DĖL KARO NUSIKALTIMŲ

  • 1

Lietuvos apeliacinis teismas pirmadienį atmetė prokuratūros skundą, kuriuo prašyta buvusį sovietų milicijos pareigūną 85 metų Ukmergės gyventoją Vaclovą Lučinską pripažinti kaltu dėl karo nusikaltimų.

Teismas paskelbė, kad sutinka su pirmos instancijos teismo išvadomis.

„Nėra gyvų įvykio dalyvių liudytojų, nėra priemonių, leidžiančių patikrinti akto surašymo aplinkybių“, – sakė teisėjas Svajūnas Knizleris.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pritarė žemesnės instancijos teismo išvadoms, kad visos abejonės yra kaltinamojo naudai, spėjimais grįsti nuosprendžio negalima.

Išteisintasis į posėdį nebuvo atvykęs, jo gynėja sakė, kad kliento sveikata prasta, jis gyvena ne Vilniuje, todėl atvykti jam sunku.

V.Lučinskas kaltintas, kad 1949 metais, vykdymas įsakymą dėl buožių iškeldinimo, atvyko į civilio 67 metų Antono Bogdanovičiaus šeimos namus. Vyras, žmona bei du judviejų sūnūs ir dukra prievarta buvo išvaryti iš namų ir pristatyti į Vilniaus miesto geležinkelio stotį, paskui išvežti į Irkutsko sritį, kur prievarta gyveno iki 1959 metų. Jauniausiam ištremtos šeimos asmeniui buvo 14 metų.

Iš Juozapinės kaimo buvo iškeldinama šeima, turėjusi 35 hektarus žemės, 5 hektarus miško ir ne vieną dešimtį gyvulių.

Kitas šeimos sūnus 31 metų Julianas Bogdanovičius trėmimo bandė išvengti bėgdamas ir šokdamas pro langą. Įtarta, kad V.Lučinskas šovė į bėgantį vyrą ir jį nušovė.

Bylą išnagrinėjusi Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija pernai liepą paskelbė, kad kaltei įrodyti trūksta įrodymų, nėra liudytojų, negalima patikrinti surašytų aktų autentiškumo, o visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai.

Su tokiomis teismo išvadomis nesutiko Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė Rita Vaitekūnienė. Ji sakė, kad Apeliacinis teismas turi priimti naują nuosprendį – V.Lučinską pripažinti kaltu ir įkalinti vienuolikai metų.

„Iš archyvinių dokumentų matyti, kad būtent V.Lučinskas šovė į bandantį bėgti J.Bogdanovičių. Ir po 1949 metų jis dirbo, dalyvavo represinių struktūrų veikloje, už ką ne kartą buvo skatintas“, – yra sakiusi kaltintoja.

V.Lučinskas teisme kaltu neprisipažino. Jis tvirtino minėtoje trėmimo operacijoje nedalyvavęs.

„Šumske buvo milicijos poskyris, man viršininkas pasakė, kad „niekur neprapulk, vakare būsi reikalingas“. Abu nuėjom į saugumo poskyrį. Budinčiam kambaryje buvo daugiau kariškių. Paskui atėjo Medininkų apylinkės įgaliotinis, pasakė, kad bus kokia tai operacija. Nežinau, ar buvo atšaukta, bet mus atleido. Man pasakė, kad važiuoti nereikės: „galit būti laisvi“. 12 val. nakties išėjau į namus“, – anksčiau teismui yra pasakojęs V.Lučinskas.

Prokurorės R.Vaitekūnienės pastangomis rastas ir šiame ikiteisminiame tyrime vieninteliu nukentėjusiuoju pripažintas šiuo metu Kanadoje gyvenantis nužudytojo asmens sūnus, jo tuo metu motina dar tik laukėsi.

Šioje byloje tėvo pokaryje netekęs Kanadoje gyvenantis Julianas Wieromiejus (Julianas Veromejus) buvusiam sovietų milicijos pareigūnui buvo pateikęs daugiau nei pusės milijonų eurų ieškinį. Bylos nagrinėjime nukentėjusysis nedalyvavo, tačiau domėjosi jos eiga.

Šalys dar gali rašyti skundus Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Rašyti komentarą
Komentarai (1)

teismas

Laisvos Lietuvos ystatymai numato kalejima neteisetai praturtejusiam pilieciui...o tuo metu tremimo budu salindami turtingus piliecius rusu tarybu okupantai ir vietiniai separatistai sieke valdzios, reiktu susaudyti nors viena kiti bijotu ...

SUSIJUSIOS NAUJIENOS