E. ŠVENČIONIENĖS IR K. JURAIČIO BYLĄ RENGIAMASI PERDUOTI TEISMUI

Teisėsaugos pareigūnai rengiasi teismui perduoti baudžiamąją bylą dėl „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ steigėjų Erikos Švenčionienės ir Kazimiero Juraičio galimo padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvą, taip pat dėl viešo pritarimo tarptautiniams ir sovietų nusikaltimams, jų neigimo ar šiurkštaus menkinimo.

Taip teisėsauga įvertino šių asmenų viešus pasisakymus ir keliones į Rusiją bei Baltarusiją.

Trečias įtariamasis – buvęs prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ lyderis Valerijus Ivanovas. Jam neseniai taip pat pateikti įtarimai dėl viešo pritarimo tarptautiniams, sovietų nusikaltimams prieš Lietuvą.

Ikiteisminį tyrimą atliko Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai, jį organizavo ir kontroliavo Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorai. Prokuratūra įtarimų minėtiems asmenims išsamiau BNS nekomentavo, teigdama, kad detalesnė informacija apie šį ikiteisminį tyrimą bus pateikta prokurorui priėmus galutinius procesinius veiksmus.

„Aš nesuprantu, nematau dėl ko ta byla, nematau žalos, padarytos Lietuvai. Žiūrėdami į bylą, mes niekaip nesuprantame, kur yra ta žala. Ar yra demokratija, tai, kad tu gali pasakyti savo nuomonę, reikšti mintis. Mes, liaudies diplomatija, nuvažiavome pasakyti, kad norime taikos, norime gerų tarpusavio santykių ir to sieksime, būtinai to sieksime su savo artimiausiais kaimynais, nes tai yra Lietuvos klestėjimo, sėkmės garantas. Ir aš suprantu, kad greit ateis tas laikas, ir turėsime gerus santykius su Rusija. Tai yra neišvengiama, tam kad būtų stabilumas valstybėje“, – BNS sakė E. Švenčionienė.

2022 metais E. Švenčionienė su bendražygiais Maskvoje susitiko su Rusijos visuomenės rūmų atstovais ir surengę spaudos konferenciją kėlė abejones dėl dabartinės Lietuvos valdžios išrinkimo teisėtumo, kaltino ją darant ekonominę žalą ir bauginant savo piliečius dėl galimo Rusijos įsiveržimo.

Forumo nariai taip pat yra viešėję Baltarusijoje, kur susitiko su jos autoritariniu vadovu Aliaksandru Lukašenka. Lietuva ir Vakarų šalys nepripažįsta jo teisėtai išrinktu Baltarusijos prezidentu.

„Mes nesijaučiame nusikaltę. Tada reikėtų apklausti pusę milijono lietuvių, kurie nuvažiavę grožėjosi Baltarusija, kurie ir dabar važiuoja į sanatorijas ir gydyklas, tai yra labai gerai, nes tarpusavyje tautos bendrauja, to mes siekiame“, – BNS sakė E. Švenčionienė.

Ji teigė atsisakiusi duoti parodymus tyrėjai, „jokiu būdu“ nepripažįstanti kaltės, ji mano, kad įtarimai jai ir K. Juraičiui susiję su aktyvumu steigiant asociaciją. Teismas galutiniu ir neskundžiamu verdiktu yra nusprendęs likviduoti „Tarptautinio geros kaimynystės forumą“.

Aš nesuprantu, nematau dėl ko ta byla, nematau žalos, padarytos Lietuvai.

Civilinėje byloje, kurioje spręsta dėl „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ likvidavimo, Generalinė prokuratūra skelbė, kad 2022 metų liepą, E. Švenčionienė, atstovaudama šiai asociacijai, dalyvavo Rusijos valstybinės naujienų agentūros „Rossija Segodnia“ („Rusija šiandien“) surengtoje spaudos konferencijoje ir laidoje „Solovjov Live“.

„Pasisakymų Rusijoje metu asociacijos vadovė kvestionavo Lietuvos suverenumą, kritikavo Lietuvos narystę Europos Sąjungoje, pasisakė už ryšių su Rusija ir Baltarusija stiprinimo būtinybę, o 2022 metų rugpjūčio 1 dieną „Youtube“ tinkle paskelbtame vaizdo įraše asociacijos vadovė teigė, kad rinkimai Lietuvoje negalioja, neigė Lietuvos okupaciją, pateisino trėmimus“, – tvirtino prokuratūra.

„Sakyčiau, juokinga, nes kaltinimų kaip ir nėra, bylą bandoma suregzti iš kažkokių nesveikų, nenormalių detalių, iš pajuokavimų tarpusavio, pokalbiai surašyti, kai kažką sakai bičiuliui ir pajuokauji. Bylą bandoma sudėti iš detalių, iš kurių niekaip negalima sudėti“, – BNS teigė E. Švenčionienė.

Jos atžvilgiu atliekamą ikiteisminį tyrimą ji vadino juokingu žaidimu.

„Kol kas yra žaidimas, toks juokingas  žaidimas, kaip ir su draudimu eksportuoti į Rusiją adatas ir virbalus, tai čia lygiai tas pats. Nėra prie ko prisikabinti, tai kabinamasi prie tarpusavio pokalbių. Mes niekada su jokia kita valstybe nebendradarbiavome, važiavome kaip liaudies diplomatijos atstovai, kaip visuomenininkai, jie važinėja po visą pasaulį, mes demokratinėje valstybėje irgi turėtume tokią teisę“, – aiškino E. Švenčionienė.

Ž. Gedvilos/BNS nuotr.

Bylą lygina su kareivio Šveiko nuotykiais

Kitas įtariamasis K. Juraitis taip pat teigė nesutinkantis su teisėsaugos pateiktais įtarimais.

„Ir juokinga, ir liūdna, nežinau, net kaip vertinti – totalus sekimas. Tiesioginiai pokalbiai ir tuo grindžiamas kaltinimas, kažkokie Šveiko nuotykiai“, – BNS sakė jis.

K. Juraitis tvirtino teisėsaugos nemalonės sulaukęs po viešų pasisakymų, kad lietuviai dalyvavo tremiant lietuvius. 

Pasak jo, baudžiamojoje byloje yra 28 tomai, juos sudaro 6 tūkst. lapų, daugumą bylos medžiagos sudaro įvairūs susirašinėjimai.

Generalinė prokuratūra BNS informavo, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas dėl padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvą ir dėl viešo pritarimo tarptautiniams nusikaltimams, SSRS nusikaltimams, dėl jų neigimo ar šiurkštaus menkinimo.

Už padėjimą kitai valstybei ar jos organizacijai veikti prieš Lietuvą Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimą nuo dvejų iki septynerių metų. Šis nusikaltimas priskiriamas prie nusikaltimų Lietuvos nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai. Už sovietų nusikaltimų neigimą gresia bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

V. Ivanovas apie įtarimus prabilo viešai

Apie jam pateiktus įtarimus socialiniame tinkle „Facebook“ rugsėjo pabaigoje pranešė ir Lietuvoje gyvenantis Rusijos pilietis 76 metų V. Ivanovas.

Jis ir jo advokatas nekomentavo, kuriais jo pasisakymais susidomėjo teisėsauga.  nurodė, kad su advokatu lankėsi Kriminalinės policijos biure ir buvo informuotas apie jam skirtą rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o pats paprašė dokumentų vertimo į rusų kalbą. BNS žiniomis, įtarimai V. Ivanovui susiję su pasisakymu laidoje.

Buvęs „Jedinstvo“ lyderis gegužę dalyvavo vadinamosios Sovietų Sąjungos pergalės prieš Vokietiją Antrajame pasauliniame kare minėjime sostinės Antakalnio kapinėse. Paklaustas, ar dera švęsti Sovietų Sąjungos pergalę Rusijai vykdant karą Ukrainoje, jis žurnalistams tvirtino tikintis Kremliaus ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino naratyvu, jog Ukrainoje vykdoma „specialioji karinė operacija“, o karą esą sukėlė grėsmę Rusijai keliantis Kyjivas ir NATO.

V. Ivanovas taip pat buvo apklaustas dėl šnipinėjimo Rusijai nuteisto Algirdo Paleckio byloje.

V. Ivanovas 1997-ųjų liepą buvo nuteistas kalėti vienus metus už žuvusiųjų per 1991 metų sausio 13-ąją šmeižimą. Jis tvirtino, kad visos aukos yra lietuvių falsifikacija, o sovietų armija Vilniuje nenužudė nė vieno laisvės gynėjo.

Bausmę jis atliko tuometinėje Alytaus griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje. V. Ivanovui išėjus į laisvę, tuometinis vidaus reikalų ministras Vidmantas Žiemelis buvo išsiuntęs teikimą teismui dėl šio Rusijos piliečio išsiuntimo iš Lietuvos.

Beveik po dešimties metų V. Ivanovas sulaukė antro nuosprendžio – incidente su televizijos humoro laidų vedėju Algiu Ramanausku jis pripažintas kaltu dėl viešosios rimties sutrikdymo, jam skirta laisvės apribojimo bausmė vieniems metams. 2013 metais jam skirta bauda už Stalino portreto demonstravimą. Portretą jis laikė Antakalnio kapinėse, Vilniuje minint pergalės prieš fašizmą dieną.

Apie tyrimą pranešta prieš metus

Prokuratūra pernai spalį skelbė, kad vykstant ikiteisminiam tyrimui dėl „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ ir su juo susijusių asmenų veikimo prieš Lietuvą, atliktos kratos, teikiami pranešimai apie įtarimus ir atliekami kiti suplanuoti tyrimo veiksmai.

Tąkart E. Švenčionienė apklausta Lietuvos kriminalinės policijos biure, atliktos kratos jos namuose, dukrai priklausančioje sodyboje, taip pat kitų „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ steigėjų namuose bei kitose patalpose.

„Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ steigėjas yra ir A. Paleckis, nuo praėjusių metų gegužės atliekantis laisvės atėmimo bausmę dėl šnipinėjimo Rusijai.

Anksčiau asociacijos nariai skelbė vyksiantys į Rusijos okupuotą Rytų Ukrainos dalį, kur ketino stebėti Maskvos rengtus pseudoreferendumus dėl šių teritorijų aneksijos, tačiau E. Švenčionienė pripažino, jog jai to padaryti nepavyko.