Kas ketvirtas pasieniečių sulaikomas vogtas automobilis yra nuvarytas Vokietijoje. Pagal markes dažniausiai sulaikomi „Volkswagen“, BMW, „Audi“ ir „Mercedes–Benz“.

Dažniausiai vogtus automobilius vairuoja Lietuvos piliečiai – jie sėdi prie kas trečios tokios transporto priemonės vairo, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

Pirmą šių metų pusmetį pasienio pareigūnai iš viso sulaikė 60, įtariama, vogtų transporto priemonių. 26, arba 43 proc., tokių mašinų sulaikė pasienyje su Baltarusija dirbantys VSAT pareigūnai. 17 (28 proc.) vogtų automobilių sulaikyta prie ES vidaus sienos su Lenkija, 9 (15 proc.) – pasienyje su Rusija.

29 tokias mašinas pasieniečiai sulaikė joms važiuojant į Lietuvą, 27 – išvažiuojant, dar 4 – šalies viduje.

Dažniausiai buvo sulaikomi lengvieji automobiliai – 44. Saugomose VSAT padalinių aikštelėse taip pat atsidūrė 6 krovininiai automobiliai, 9 priekabos ir puspriekabės bei motociklas.

Pagal markes tarp sulaikytų vogtų automobilių pirmauja „Volkswagen“ (8 mašinos), BMW (7), „Audi“ ir „Mercedes–Benz“ – po 6. Tarp priekabų ir puspriekabių dažniausiai pasitaikė „Krone“ – 4 transporto priemonės.

Vogtas mašinas dažniausiai vairavo Lietuvos (20), Baltarusijos (15) ir Rusijos (13) piliečiai. Taip pat įkliuvo dar 12 valstybių piliečiai.

Daugiausiai VSAT pareigūnai sulaikė transporto priemonių, kurios buvo pavogtos Vokietijoje – 16. Taip pat pasieniečių patikros neįveikė 5 Rusijoje, po 3 Lenkijoje ir Baltarusijoje bei po 2 Italijoje bei Prancūzijoje pavogti automobiliai.

Sulaikytų mašinų, kurios buvo pavogtos Rusijoje ar Baltarusijoje, pasieniečiai yra išaiškinę ir daugiau, tačiau tai būta atvejų, kai šių automobilių vairuotojai iš minėtų šalių vyko į Lietuvą, nes į ją per ES išorės sieną važiuojančios Rusijoje ir Baltarusijoje ieškomos transporto priemonės, kurių duomenys įtraukti į Interpolo duomenų bazę, gali būti neįleidžiamos į Lietuvą, jei neatitinka tam tikrų Šengeno sienų kodekse išdėstytų sąlygų ir tai  kelia grėsmę viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar pan.

Tokiais atvejais Lietuvos pasieniečiai ikiteisminių tyrimų nepradeda, Rusijoje ar Baltarusijoje vogtiems automobiliams tiesiog neleidžia įvažiuoti į Lietuvą. Be abejo, kiekvienu atveju apie tokį neįleidimo faktą informuojami kitoje sienos pusėje veikiančiuose punktuose dirbantys Rusijos ar Baltarusijos pareigūnai, kuriems grąžinamos ir tokios mašinos, ir jų vairuotojai.

Taip pat apie šiuos automobilius VSAT pareigūnai praneša paieškos iniciatoriui ir neįleistos transporto priemonės savininkui (valdytojui).

Sausį-birželį pasieniečiai į Lietuvą neleido įvažiuoti 16 tokių vogtų transporto priemonių. 15 tokių automobilių (13 ieškotų Rusijoje ir 2 Baltarusijoje) važiavo į Lietuvą iš Baltarusijos, 1 transporto priemonė vyko iš Rusijos, kur ir buvo ieškoma.

VSAT duomenimis, Vakarų Europos šalyse vogtų transporto priemonių gabenimo maršrutai nekinta: dažniausiai jos varomos per Lenkiją, Lietuvą, Baltarusiją į Rusiją.

Pagrindiniai, įtariama, vogtų automobilių gabenimo per valstybės sieną būdai taip pat išlieka tie patys – registracijos dokumentų ir VIN klastojimas naudojant kitos transporto priemonės valstybinius numerius bei „dvynių“ metodas, kai vogtam automobiliui varyti naudojami analogiški tokio pat modelio, spalvos ir pagaminimo metų legalaus automobilio dokumentai bei valstybiniai numeriai.