Rita iš Birštono į mobilųjį gavo žinutę, kuri pasirodė įtartina.

„Atsiimti siuntą, kurios nesiunčiau“, – teigė moteris.

Moteris iškart suprato, jog ją bando apgauti. Tačiau, priešingai nei Rita, lietuviai labai lengvai užkimba – kone kasdien.

„Dabar tas sukčiavimas yra tapęs verslu“, – aiškino Nacionalinio kibernetinio saugumo centro laikinasis direktorius Antanas Aleknavičius.

„Per trečiadienį buvo išviliota daugiau nei 200 tūkst. Didžiausia suma kovo mėnesį – beveik 252 tūkst. per parą“, – nurodė generalinė prokurorė Nida Grunskienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Vienas nukentėjusių – 83-ejų anykštėnas. Jam pasakyta, jog namuose laikomi pinigai neva padirbti – taip išvilioti 56 tūkst. eurų. Kitas – vilnietis, praradęs kiek daugiau nei 100 tūkstančių eurų, neva investuodamas pinigus internetinėje platformoje „Webglobalinc“.

„Kartais bankas atpažįsta, kad čia sukčiavimo tipologiją atitinkantis atvejis, sustabdo mokėjimą“, – kalbėjo Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta.

Pernai tautiečiai elektroniniams sukčiams atidavė daugiau nei 17 mln. eurų ir būtų atidavę dar daugiau.

„Žmonės jau buvo pasiryžę pervesti 35 mln., jau spaudė mygtuką ir atliko pervedimą, tačiau 15 mln. bankas pastebėjo, kad tai netipinė veikla, užkirto kelią įgyvendinimui“, – šnekėjo S. Krėpšta.

Apgautų žmonių – 13 tūkstančių. Iš pervestų 20 milijonų – 2,5 mln. nelaimėliams pavyko grąžinti. Anot tarnybų, didžioji dauguma sukčiavimų susiję su tarptautine veikla. Stebima, kad gyventojai ir vėl intensyviai atakuojami skambučiais.

Jie buvo išnykę, tačiau nuo balandžio vėl sugrįžo.

„Jie buvo išnykę, tačiau nuo balandžio vėl sugrįžo“, – tvirtino Pinigų plovimo prevencijos kompetencijos centro direktorė Eglė Lukošienė.

„Sukčių atakos vykdomos iš rusiškai kalbančių valstybių – Rusijos, galimi iš Ukrainos skambučių centrai“, – nurodė Policijos departamento generalinis komisaras Arūnas Paulauskas.

Įprastai aferistai gąsdina, kad neva į jus nusitaikė kiti sukčiai, todėl staigiai reikia gelbėti pinigus. Pastebima ir nauja machinacija – sukčiai prisistato banko darbuotojais ir prašo atiduoti fizines banko korteles.

„Esą ji užkrėsta, žmonės atiduoda, kurjeris privažiuoja. Čia jau tikrai neįprasta veikla“, – aiškino S. Krėpšta.

Daliai nusikaltimų kelias – užkirstas.

„Žiūrint į pernai metus, pavyko užkardyti 8 mln. skambučių ir 3 mln. žinučių – tai didžiuliai skaičiai, jie nepasiekė vartotojų“, – nurodė Ryšių reguliavimo tarnybos vadovė Jūratė Šovienė.

„Šiais metais konkrečiai užblokuota apie 1 tūkst. svetainių“, – teigė Nacionalinio kibernetinio saugumo centro laikinasis direktorius.

„Tokių nusikaltimų tyrimas labai komplikuotas, negalime pasigirti – ištirti pavyksta tik 25 proc. visų veikų“, – kalbėjo A. Paulauskas.

„Privalome kreiptis į kitas šalis su orderiu. Kol paruošiami dokumentai, pinigai pereina iš vienos šalies į kitą“, – pabrėžė N. Grunskienė.

Dėl sukčiavimo susirūpinta jau aukščiausiu lygmeniu – Prezidentūroje pasirašytas specialus memorandumas.

„Tai prasilenkia su gerovės valstybės sąvoka, tačiau tai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui“, – nurodė Prezidento nacionalinio saugumo patarėjas Andrius Varnelis.

Lietuvoje jau du mėnesius veikia specialus centras.

„Įsteigėme specialų padalinį – 24/7 principu veikiantis internetinio sukčiavimo prevencijos centras“, – kalbėjo A. Paulauskas.

„Šiek tiek lengvos paranojos, sustiprintas budrumas – niekada nepakenkia“, – kalbėjo Nacionalinio kibernetinio saugumo centro laikinasis direktorius.

Dėl elektroninio sukčiavimo šiuo metu Lietuvoje prokurorai kontroliuoja kiek daugiau nei tūkstantį ikiteisminių tyrimų.