„Matydami kasmet didėjančias tendencijas, tai yra tiek nukenčiančių asmenų kiekį, tiek ir prarandamas pinigų lėšas, kurios jau sudaro milijonus eurų, prezidento vienijančia iniciatyva šiandien buvo pasirašytas memorandumas“, – žurnalistams Prezidentūroje ketvirtadienį sakė prezidento nacionalinio saugumo patarėjas Andrius Varnelis.

„(Į sukčiavimo užkardymą – BNS) įsitraukia tiek bankai, tiek mobiliojo ryšio operatoriai ir internetinio ryšio paslaugų teikėjai, skiriamas dėmesys bus į operatyvumą, tai yra, kad centralizuotas sukurtas padalinys (...) reaguotų operatyviai ne tiktai komunikuojant ir aiškinant klientams ar nukentėjusiems asmenims, ką reikia daryti ir kaip elgtis praradus pinigus, bet lygiai taip pat ir preventyviai imantis veiksmų su tikslu apsaugoti kitus gyventojus“, – teigė jis.

Tarp pasirašiusiųjų memorandumą – Generalinė prokuratūra, policija, Lietuvos bankas, Ryšių reguliavimo tarnyba, Nacionalinis kibernetinio saugumo centras ir Pinigų plovimo prevencijos kompetencijos centras.

Pagalba teikiama visą parą

Siekiant užkardyti daugiau sukčiavimo atvejų, policijoje įsteigtas specialus nuolat veikiantis padalinys.

„Tai yra dvidešimt keturi-septyni principu veikiantis internetinio sukčiavimo prevencijos centras, kurio pareigūnai visą parą reaguoja į pranešimus apie galimai įvykdytus internetinius sukčiavimus ir pagal tam tikrus algoritmus organizuoja skubų reagavimą“, – sakė Policijos departamento generalinis komisaras Arūnas Paulauskas.

Arūnas Paulauskas. R. Riabovo/BNS nuotr.

Sausio 27 dieną veikti pradėjęs centras, anot A. Paulausko, jau sulaukė apie 3 tūkst. pranešimų apie galimus internetinius sukčiavimus.

„Apie 850 įvairaus pobūdžio pranešimų buvo perduota kitoms institucijoms reagavimui, tai yra tam tikrų internetinių svetainių blokavimui, telefonų numerių blokavimu ir panašiai“, – teigė A. Paulauskas.

Tikimasi, jog operatyvi policijos reakcija ir bendradarbiavimas su kitomis institucijomis padės prevenciškai sumažinti galimų aukų skaičių, kuris pastaruosius metus tendencingai auga: 2020 metais policijoje registruota apie 3 tūkst. nusikalstamų veikų, susijusių su sukčiavimais, šiuo metu per metus registruojama apie 4,7 tūkst. tokių veikų.

Neramina, kad vis dėlto nusikaltėliai naudoja vis labiau sofistikuotus būdus tiems sukčiavimams vykdyti.

„Tai tikrai labai ženklus padidėjimas ir kas labai neramina, kad vis dėlto nusikaltėliai naudoja vis labiau sofistikuotus būdus tiems sukčiavimams vykdyti ir tokių nusikalstamų veikų tyrimas yra be galo komplikuotas. Tikrai turbūt negalime pasigirti tuo, kad pavyksta ištirti tik apie 25 proc. visų nusikalstamų veikų (sukčiavimo – BNS)“, – kalbėjo generalinis komisaras.

Policijos turimais duomenimis, per pastaruosius du mėnesius sukčių buvo pasisavinta apie 4 mln. eurų – per mėnesį išviliojama apie 2 mln. eurų.

A. Paulauskas taip pat paragino gyventojus, atpažinus bandymą iš jų išvilioti pinigus, apie tai informuoti policiją – pateikti elektroninį paštą, telefono numerį ar internetinę svetainę, kuria su jais buvo bandyta susisiekti, kad ši būtų kuo greičiau užblokuota.

Per praėjusius metus nukentėjo per 13 tūkst. gyventojų

Generalinės prokuratūros duomenimis, per pastaruosius tris metus reikšmingai išaugo su sukčiavimu susijusių ikiteisminių tyrimų skaičius.

„Per pastaruosius trejus metus net 74 proc. išaugo ikiteisminių tyrimų dėl sukčiavimo elektroninėje erdvėje. (...) šiandien dienai prokurorai kontroliuoja virš 1 tūkst. ikiteisminių tyrimų būtent dėl sukčiavimo elektroninėje erdvėje“, – sakė generalinė prokurorė Nida Grunskienė.

Nida Grunskienė. R. Riabovo/BNS muotr.

Tai, jog problema tampa vis sudėtingesnė, anot N. Grunskienės, rodo ir pastarųjų dienų skaičiai.

„Per vakar parą iš Lietuvos gyventojų buvo pasisavinta 223 tūkst. 49 eurai. Per vieną parą tiek pinigų buvo išviliota iš Lietuvos gyventojų“, – teigė generalinė prokurorė.

Didžiausia suma, kuri buvo išviliota iš Lietuvos gyventojų kovo mėnesį – beveik 252 tūkst. eurų per parą.

Prezidento patarėjo pateiktais Pinigų plovimo prevencijos kompetencijos centro duomenimis, 2023 metais iš viso nuo sukčiavimo nukentėjo apie 10 tūkst. gyventojų, kurie prarado apie 13 mln. eurų vertės piniginių lėšų. 2024 metais nukentėjo apie 13 tūkst. gyventojų, prarasta virš 17 mln. eurų.

Nukentėjusiesiems pavyksta sugrąžinti tik nedidelę dalį prarastų piniginių lėšų.

„Praėjusiais metais buvo pasikėsinta apgaulės būdu iš Lietuvos gyventojų išvilioti 35 mln. eurų, buvo sustabdyta 15 mln., tai realiai buvo pasikėsinta į 20 mln. eurų. Nukentėjusieji praėjusiais metais realiai patyrė 17 mln. eurų žalą, iš jų 2,5 milijono eurų žalą pavyko sugrąžinti“, – aiškino N. Grunskienė.

Vertindama šias tendencijas, prokurorė pabrėžė, jog privalu šviesti visuomenę ir kalbėti apie sukčiavimo pavyzdžius, prevenciją, ištirtus ikiteisminius tyrimus bei priimtus teismo sprendimus.

Anot A. Varnelio, dėl sukčiavimo įvykę pinigų, santaupų praradimai ne tik didina gyventojų pažeidžiamumą, bet taip pat ir menkina pasitikėjimą tiek įmonėmis, kurių vardu sukčiai naudojasi, tiek teisėsaugos institucijomis, kurios turi apsaugoti klientus ir gyventojus, bei finansų sektoriumi.

„Šiame visame kontekste įžvelgiame, kad tai ne tiktai prasilenkia su gerovės valstybės sąvoka, bet ir lygiai taip pat tai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui“, – kalbėjo patarėjas.