„Aš kreipiausi į Generalinę prokuratūrą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, 2024 metų rudenį inicijuojant ir vykdant bepiločių orlaivių pirkimą“, – žurnalistams Vilniuje sakė krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.

„Tokių veiksmų aš rėmiausi gavusi Antrojo operatyvinių tarnybų departamento raštą, kuriame buvo nurodyta, kad, turimais duomenimis, kyla pagrįstų įtarimų, kad tiekėjo pristatyti įrenginiai, kurie pažymėti kaip pagaminti Lietuvoje, galimai buvo pagaminti ir surinkti už Europos Sąjungos ir NATO ribų, o taip jau tiesiai šviesiai, tai šalyse, kurios mums nėra draugiškos“, – pridūrė ji.

„Tokie pat įtarimai kyla dėl duomenų perdavimo infrastruktūros kilmės“, – kalbėjo ministrė.

Politikė sakė, kad tokie dronai privalo būti pagaminti Europos Sąjungoje (ES) arba NATO, o suprogramuoti Lietuvoje.

Pasak jos, galimai nusikalstama veika padaryta 2024 metų rudenį, paskelbus dronų pirkimą. D. Šakalienė teigė, kad šiuos orlaivius naudojo Šaulių sąjunga, Krašto apsaugos sistemos institucijos.

Politikė neatsakė, ar dronais vis dar naudojamasi, motyvuodama šiuo metu vykstančiu ikiteisminiu tyrimu.

Paklausta, ar bepiločiai pagaminti Kinijoje, ministrė to nei patvirtino, nei paneigė.

Šiuo metu atliekami kiti ikiteisminio tyrimo veiksmai, tam, kad būtų nustatyta, ar atlikta nusikalstama veika.

„Sąrašas (šalių, iš kurių draudžiama pirkti technologijas – BNS) pakankamai trumpas. Vertiname būtent pagal mūsų teisinį reguliavimą, kuris nuo 2023 metų sausio 1 dienos draudžia iš tam tikrų valstybių tam tikrus įsigijimus. Kuomet daromos tam tikros išimtys turi būti laikomasi labai griežtų reikalavimų“, – teigė D. Šakalienė.

Ji sakė pavedusi patikrinti visus 2023 ir 2024 metais atliktus bepiločių orlaivių pirkimus: „Įvertinant, ar bet kuriame iš jų taip pat nėra nusikalstamos veikos požymių.“

Anot D. Šakalienės, nustačius daugiau tokių atvejų, taip pat bus kreipiamasi į Generalinę prokuratūrą.

Tiria galimą piktnaudžiavimą

Pasak generalinės prokurorės Nidos Grunskienės, ikiteisminis tyrimas pradėtas kovo 24 dieną pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už piktnaudžiavimą.

„Šiuo metu atliekami kiti ikiteisminio tyrimo veiksmai, tam, kad būtų nustatyta, ar atlikta nusikalstama veika“, – žurnalistams sakė N. Grunskienė.

Ji teigė, kad kol kas įtarimai nepateikti jokiems asmenims.

Žurnalistams paklausus, kodėl ikiteisminis tyrimas pradėtas tik dėl piktnaudžiavimo, generalinė prokurorė neatmetė, jog Baudžiamojo kodekso straipsnis, dėl kurio vykdomas tyrimas ar pareiškiami įtarimai, gali keistis.

N. Grunskienė neįvardino nei įtariamos įmonės, nei galimos sandorio sumos.

„Kadangi buvo atliekami ne viešo pobūdžio veiksmai (...), bet koks ikiteisminio tyrimo informacijos atskleidimas gali tyrimui pakenkti“, – pabrėžė generalinė prokurorė.

Anot jos, vykdant tyrimą jau atliktos kratos ir poėmiai.

Tyrimui vadovauja Generalinė prokuratūra, jį atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).