Iki šiol „deepfake“, arba lietuviškai – išmaniosios vaizdo klastotės, buvo kuriamos tik užsienyje, tačiau dabar pirmą kartą pasitelkti lietuvių veidai ir kalba. Socialiniuose tinkluose plinta netikri vaizdai, kuriuose Lietuvos žurnalistai, politikai ar gydytojai bando kažką parduoti arba pranešti melagingas naujienas.

„Kada tau iš ekrano kalba atpažįstamas, pažįstamas žurnalistas, politikas ar gydytojas, ir jis pasakoja visiškai keistus, stebėtinus dalykus – iš tikrųjų pasiekėme gana pavojingą ribą“, – sakė Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkės pavaduotojas Ričardas Slapšys.

Rekordinius sukčiavimo atvejus, pasitelkiant dirbtinį intelektą, fiksavo ir Nacionalinis krizių valdymo centras.

„Ypatingai per birželį tas skaičius labai šoktelėjo – net 109 atvejai. Už tai mūsų susirūpinimas yra „deepfake“, šitos visos kampanijos ir bandymai išvilioti iš žmonių tiek duomenis, tiek pinigus labai aktyvėja. Norime atkreipti visuomenės dėmesį, kad reikia susikaupti“, – aiškino Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas.

Neretai, pasisavinus žinomus veidus ir balsus, bandoma parduoti neegzistuojančias prekes – dažnai vitaminus ar vaistus.

„Būtinybė reaguoti atsirado būtent dabar, nes riba buvo peržengta – ir šiuo atveju ji buvo peržengta jau mūsų informacinėje erdvėje“, – teigė kultūros viceministras Viktor Denisenko.

Nors dar tiksliai nėra aišku, ką daryti.

„Galbūt bet kuris turinys, sukurtas panaudojant tą technologiją, turėtų būti žymimas, kažkaip pažymimas ir atpažįstamas. Šiuo atveju ir šiuo momentu mes tokio reguliavimo neturim, tačiau tikrai yra apie ką galvoti“, – pasakojo V. Denisenko.

Kol kas didieji tarptautiniai socialinių tinklų valdytojai, kaip „Meta“, dar vangiai reaguoja į Lietuvos institucijų prašymus netikrus sukčių įrašus šalinti.

„Bandome prisibelsti kuo greičiau į pačius socialinių platformų valdytojus, plius buriame koaliciją valstybių, kad tai – ne vien tik Lietuvos problema, tai yra viso pasaulio problema“, – tikino V. Vitkauskas.

Mažos detalės gali padėti identifikuoti plika akimi.

Stabdyti naujovišką sukčiavimą bando ir dezinformacijos analizės centras „Debunk“. Bet tai užtrunka, todėl viliamasi, kad gyventojai patys gebės atpažinti netikrus vaizdus.

„Mažos detalės gali padėti identifikuoti plika akimi. Kai kur judėjimas matėsi, kad veidai ar lupų, akių krašteliai nėra visai autentiški. Kai kuriose vietose kirčiai buvo ne tose vietose. Jau nekalbant apie turinį – jis buvo tikrai nesąmoningas“, – kalbėjo dezinformacijos analizės centro „Debunk.org“ vadovas Viktoras Daukšas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Labiau profesionalesnio žvilgsnio reikia, kad suprastum“, – teigė gyventojas.

„Matosi, kiekvienam žmogui aišku, kad tai yra neteisybė, tai yra feikas“, – kitokią nuomonę turėjo kitas gyventojas.

Vasarą sukčiai suaktyvėja, nes žmonės atostogauja, yra labiau atsipalaidavę, daugiau laiko praleidžia internete. Pastebėjus atvejus, kai klastojamos žiniasklaidos priemonės, prašoma kreiptis į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą.

Kibernetinio saugumo įmonės „Surfshark“ duomenimis, per pirmąjį pusmetį įvyko beveik keturis kartus daugiau „deepfake“ sukčiavimo atvejų nei per visus 2024 metus.